Меню

Free protonmail

Назад Главная » Каталог статей » Kosmoso paslaptys
Naujausi duomenys, gauti iš NASA marsaeigio „Curiosity“, rodo, kad kadaise Marse galėjo tyvuliuoti dideli, ilgalaikiai antžeminiai (antmarsiniai?) ežerai. Šie duomenys prieštarauja iki šiol populiaresnei teorijai, kad vanduo šioje planetoje buvo tik po paviršiumi arba į paviršių iškildavo tik trumpam ir tik labai nedaug kur. Naujosios teorijos pagrindas – vaizdai atsiųsti nuo maždaug 5 km aukščio Šarpo kalno, esančio Geilo kratetyje. Mokslininkus sudomino kalno sluoksniuotumas, užfiksuotas į jį kopiančio marsaeigio. Skirtingus kalno sluoksnius sudaro skirtingų tipų nuosėdos. Kai kurie sluoksniai tikriausiai atsirado iš aplinkinės ežero daubos, o kitus veikiausiai sunešė vėjas ar tekantis vanduo, rašo washingtonpost.com.
Aukso pjūviu, dieviškąja proporcija arba tiesiog skaičiumi Fi vadinamos kosminės konstantos apraiškas galima įžiūrėti uraganų sūkuriuose, dramblio ilčių lenktume ir net galaktikų struktūroje. O dabar mokslininkai pareiškė išsiaiškinę, kad šis fenomenas būdingas ir erdvėlaikio topologijai bei susijęs su visatos struktūra. Pretorijos universiteto (PAR) tyrėjas Janas Boeyensas su kolega Francisu Thackeray iš Vitvotersrando universiteto (taipogi PAR) priėjo išvadą, kad dieviškoji proporcija – skaičius 1,618 – susijęs ne tik su tam tikrais matematikos aspektais, bet ir su fizika, chemija, biologija ar net erdvėlaikio topologija. Šis skaičius gali lemti, kaip kai kurie dalykai visatoje įgyja konkrečią formą.

Atrodytų, Marse rasta ir įžiūrėta tiek visokiausius dalykų, kad nebenustebins niekas. Vis dėlto ribų tokio pobūdžio beprotystėms, ko gero, nėra. Ir naujausias marsietiškas akibrokštas, matyt, tikrai nėra paskutinis. Nežemiškos gyvybės entuziastai skelbia pagal NASA marsaeigio "Spirit" nuotraukas Marso paviršiuje radę iš grunto smygsančios Baracko Obamos galvos biustą.

Praėjusią savaitę konspiracinių teorijų vandenis kaip reikiant sudrumstė buvusia "NASA darbuotoja" save vadinanti moteriškė, pareiškusi, kad ji Marse jau matė žmones. Džeke ('Jackie') prisistačiusi pilietė paskambino į radijo stotį "Coast to Coast AM" ir atskleidė, kad 1979-aisiais ji matė, kaip po Raudonąją planetą vaikštinėjo skafandrais vilkėję žmonės. Džekė laidoje pasakojo, kad ji dirbo vienoje iš "žemutiniuose aukštuose" įkurdintų NASA personalo komandų. Jos narių užduotis buvo įrašinėti telemetrijos duomenis, kuriuos Žemėn siųsdavo Marse nusileidęs kosminis aparatas "Viking". Vienos tiesioginės zondo vaizdo transliacijos iš Marso metu moteris neva planetos paviršiuje išvydo žmones su skafandrais.

Praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje padaugėjo NSO pasirodymų virš Puerto Riko (JAV) salos. Ši sala priklauso didžiajam Antilų salynui, kuris skiria Karibų jūrą ir Atlanto vandenyną. Atrodo, kad tai nebuvo paprasčiausias atsitiktinumas…

Atsakymas juk turėtų būti labai aiškus ir trumpas. Deja, šiuos atveju jis nei aiškus, nei trumpas – 142 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 kelvinų ± dar vienas kitas nulis… Teorinį temperatūros minimumą (absoliutinį nulį) įsivaizduoti ne taip sunku. O štai teorinį absoliutų temperatūros maksimumą įsivaizduoti kažkodėl sunkiau. (Beje, apie kelionę jų link ne taip seniai rašėme).

XIX a. astronomai buvo įsitikinę, kad žvaigždžių sistemos su planetomis susidarinėja visos Visatos kosminiuose ūkuose. Bet XX a. mokslininkai jų iškeltą idėją pavadino nesąmone ir pareiškė, kad mūsų Saulės sistema – išskirtinė. Ši klaida ištisiems dešimtmečiams sustabdė egzoplanetų ir nežemiškos gyvybės paieškas. XX a. pradžios mokslininkai tikino, jog mūsų Saulė planetas „išspjovė“ dėl greta praskridusios žvaigždės-paklydėlės gravitacinio poveikio. Ši teorija, pavadinta „Planetesimalių hipoteze“ teigia, jog planetos – tai tarsi kulkos, iššautos dviejų žvaigždžių susišaudymo metu, rašo io9.com.

Kiek mums žinoma, Marsas – tai tuščia dykynė be jokių gyvybės ženklų. Žinoma, vieną-kitą mikrobą gal ir pavyktų surasti, bet tikriausiai nebus klaida manyti, jog Raudonojoje planetoje jokios pažangios civilizacijos nėra. Bet ar visada taip buvo? O gal kadaise Marse gyvavo klestinti civilizacija, galbūt netgi su atominiais ginklais? Peržvelkime, ką apie tai sako sąmokslo teorijų mėgėjai, siūlo motherboard.vice.com.

Virš galvų – saulės jėgainės, aprūpinančios gyvenamąjį kupolą energija. Erdvės Marso apartamentuose neturėtų trūkti – lubos juose bus aukštos. Be to, ant jų kabos trimatis spausdintuvas naujiems įrankiams ir reikmenims pasigaminti.

„Nes taip būtų pigiau“, – trumpai ir aiškiai siūlymą pakomentavo NASA eksperimentinio projekto „Hi-Seas“, skirto astronautų adaptacijai Marse, dalyvė Kate Greene. 1960 m. amerikietiškame žurnale „Look“ pasirodė rašinys pavadinimu „Gal pirmoji į kosmosą turėtų pakilti moteris?“ Sensacinga antraštė tada skelbė tam laikmečiui labai drąsią idėją. Tačiau jai išsipildyti nebuvo lemta.

Назад 1 2 3 4 5 6 ... 20 21 Вперёд