Меню

Free protonmail

Назад Главная » Каталог статей » Paranormalūs reiškiniai
Jūra, ko gero, yra labiausiai mistiška stichija pasaulyje. Jos tamsios gelmės jau nuo senų laikų masino ir gąsdino žmones savo pavojingumo ir nežinomybe. Narsuoliai leisdavosi ieškoti nuotykių ir kartais be jokių pėdsakų pradingdavo jūrų gelmėse.... Nėra nieko keisto, kad per daugelį amžių apie jūras buvo sukurta daugybė mitų.
Susitikimai su vaiduokliais - mirusių ar dar gyvų žmonių atvaizdais - mūsų planetoje vyksta ne taip jau ir retai. Šiuos reiškinius jau seniai paaiškino okultiniai mokslai. Tačiau yra tokių vaiduoklių, kurie kelia nuostabą netgi paranormalių reiškinių tyrinėtojams. Šiai kategorijai priklauso gyvūnų, kitų negyvų daiktų vaiduokliai. Jų atsiradimo priežastys lieka didžiule mįsle tiek tradicinio mokslo atstovams.

Telekinetiniai gebėjimai – natūralus reiškinys ir visi mes tai sugebame, tereikia to išmokti šiuo gebėjimu naudotis. Pirmiausia tai su protu (psichika), smegenimis bei sąmone susijęs fenomenas, tačiau jo šaknys subatominės prigimties kaip ir visų apsireiškimų. Kai kurie tyrimai rodo, kad su tuo susijęs smegenų žievės aktyvumas. Dažnai tai, ką vadiname parapsichologiniu fenomenu ar mistiniais įvykiais, atsitinka nesąmoningumo fazėse.

Rusijos Mokslų akademijos Filosofijos instituto mokslininkas, filosofijos mokslų daktaras Vladimiras Aršinovas tvirtina. - Jau apytiksliai žinomi mūsų pasau­lio modeliai, kuriuose yra 11, 26 ar net 267 matavimai. Jie nėra matomi, o tarsi supakuoti specialiu būdu. Tačiau šie matavimai egzistuoja mūsų aplinkoje. - Gamtoje gali egzistuoti laiko ir erdvės struktūros, panašios į kurmių urvus, kurios sujungia vienus pasaulius su kitais, - mano Rusijos Valstybinio astronominio instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas Vladimiras Surdinas. - Iš principo, matematika neprieštarauja šių struk­tūrų egzistavimui.

Vienas iš pačių keisčiausių anomalių reiškinių, kurių mokslas iki šiol negali paaiškinti, yra chronomiražas. Jau prieš daug amžių žmonės kartais danguje pastebėdavo keistus vaizdus – senovinius miestus ir architektūrinius paminklus, kovų scenas, kasdieninio gyvenimo vaizdus. Kartais šių reginių liudininkais būna šimtai žmonių, todėl kalbėti apie kokią nors optinę apgaulę ar haliucinacijas nėra jokio pagrindo.

Tradiciškai manoma, kad po žmogaus mirties jo siela, jo energetinė esybė, perėjusi į aukštesnį pasaulį, praranda ryšį su mūsų fiziniu pasauliu. Tačiau faktai byloja, kad kartais ir aname pasaulyje būdamos, sielos puikiai orientuojasi, kas vyksta pas mus ir anaiptol ne abejingai į tai žvelgia.

Parapsichologai ir magai visada sakė, kad kiekvienas daiktas yra panašus į naminį gyvūną – jis prisimena savo šeimininką. Jis turi biolauką ir charakterį. Yra daiktai, kurie nuolat pasimeta arba lūžta, nenorėdami tarnauti savo šeimininkams. Yra ir tokių, kurie “užpuola” žmones, durdami, pjaudami, apdegindami, nuodydami. Yra ir daiktai žudikai, tarp jų – seni baldai, veidrodžiai, automobiliai ir kitokie raritetai, neretai gerai žinomi aukcionieriams ir kolekcionieriams. Prieš perkant ką nors, ypač antikvariatą, sužinokite istoriją, gaukite žinių apie ankstesnius savininkus. Kitaip galite atsidurti mirtiname pavojuje dėl savo lengvabūdiškumo.

Mari Bernarda Subiru gimė 1844 m. sausio 7 dieną. Ji buvo pirmas vaikas neturtingo malūnininko iš Lurdo (Pietų Prancūzija) Fransua Subiru ir jo žmonos Luizos šeimoje. Ji buvo gležna mergaitė, o dėl nedidelio ūgio buvo vadinama Bernadeta. Kadangi tėvams nuolat trūko pinigų, mergaitė dažnai būdavo išsiunčiama pas gimines ar draugus, kurie ja rūpindavosi. 1857 m. vasarą ji apsigyveno netoliese esančiame Batro (Batres) miestelyje pas Mari Aravan.

Iki šių metų pabaigos, o gal net artimiausiomis savaitėmis Ramiajame vandenyne gali susiformuoti reiškinys El Ninjo, kuris visame pasaulyje sukelia klimato ekstremumus, ketvirtadienį perspėjo Jungtinės Tautos (JT).

Nors paslaptingos šviesos danguje, susijusios su žemės drebėjimais, žinomos jau nuo senų laikų, jas vis dar sunku paaiškinti moksliškai. Sagenė ( Saguenay ), modernus Kanados miestas, įsikūręs Kvebeke prie Sagenė upės, nepelnytai kenčia nuo katastrofų. 1971 m. gegužės mėnesį viską siaubianti nuošliauža nusinešė 31 žmogaus gyvybę; 1996 m. liepą po smarkių liūčių mirė 10 žmonių; 1988 m. lapkričio 25 d. miestą supurtė 6 balų stiprio žemės drebėjimas, kuris, laimei, didesnių nuostolių nepridarė.
1 2 3 4 5 Вперёд