Меню
Назад Главная » Каталог статей » NSO, Ateiviai

Galima netikėti tuo, kad gana seniai Žemėje pradėjo lankytis ateiviai iš kitų planetų. Tačiau, Kaip tada paaiškinti radinius, kuriuos žmonės aptiko vienoje ar kitoje pasaulio dalyje? Danija 2007-ais metais Danijai priklausančioje Zelandijos saloje buvo aptikta keista kaukolė. Ją aptiko darbininkas Olstikės kaimelyje. Viename name buvo atliekamas vandens kanalizacijos vamzdžių remontas, Iš pradžių darbininkui pasirodė, kad aptiko dalį arklio kaukolės. Tačiau po to, kai atidžiau įsižiūrėjo, suprato, kad radinys primena žmogaus kaukolę.

Dauguma žmonių yra įsitikinę, kad nežemiškos civilizacijos kažkur egzistuoja. Tačiau jie nežino, kada ir kaip jos užmegs ryšį su žemės gyventojais. Mūsų galaktika yra tokia sena, kad ateiviai iki šių laikų galėjo apsilankyti kiekviename jos kampelyje net ne po vieną kartą. Bent jau kol kas kosmosas Žemei siunčia tik spengiančią tylą. Pagal Fermi paradoksą teigiama, kad Dievas sukūrė tik vieną planetą, kurioje gyvena žmonės. Ar tai reiškia, kad visatoje esame visiškai vieni?

Manoma, kad pirmą kartą nežinomi objektai ore, dabar visiems žinomi kaip NSO, buvo užregistruoti Antrojo pasaulinio karo metu. 1943 m. spalio 14 d. anglų bombonešiai bombardavo Vokietijoje esantį Švainfurto miestą. Anglų lakūnai danguje pastebėjo keletą "didelių blizgančių diskų". Jie niekaip nereagavo į ugnį, kurią į juos atidengė bombonešiuose sėdintys šauliai. Po anglų su paslaptingais objektais susidūrė ir amerikiečių naikintuvų lakūnai, kariavę Europoje.

Vieną 1996-ųjų metų naktį amerikiečių sekimo stotis aptiko keletą neatpažintų objektų, kurie dideliu greičiu įskriejo į oro erdvę virš Aliaskos. Šie objektai skrido į JAV prietvakarius. Po to jie pakeitė kursą, praskriejo virš Arizonos ir ėmė letai žemėti virš Meksikos. Objektai nusileido netoli Varžinjos (Varginha) miesto Brazilijoje. Taip prasidėjo vienas iš labiausiai intriguojančių įvykių ufologijos istorijoje - "Humanoidai iš Varžinjos". tyrėjai mano, kad per keletą kitų savaičių po objektų nusileidimo keli ateiviai buvo kariškių sučiupti arba nužudyti ir perduoti amerikiečių atstovams.

Neatpažinti skraidantys objektai (NSO) sklandė virš buvusių SSRS šalių ne kartą. Philipo Mantle'o ir Paulo Stonehillo knyga „Slaptos sovietinės NSO bylos“ pateikia išsamią Rusijos bei aplinkinių valstybių NSO kroniką nuo Imperijos laikų iki Sovietų Sąjungos žlugimo ir šių dienų; nuo išlikusių liudijimų apie senovėje regėtus pavidalus danguje iki naujausių kosmonautų stebėjimų. Remiantis pačių autorių tyrimais, žymiausių Rusijos ir Ukrainos ufologų atradimais, mokslininkų išvadomis, liudininkų pareiškimais ir daugybe kitų šaltinių, ši knyga atskleidžia iki šiol sistemingai nenagrinėtus, keistus ir paslaptingus Rytų Europos istorijos įvykius.
Klausimas apie kitų nežemiškųjų civilizacijų egzistavimą jaudina mokslininkus jau labai seniai. Pastaruosius keletą dešimtmečių astronomai bando užmegzti su kitų planetų gyventojais ryšį ar bent jau pagauti jų siunčiamus signalus. Tyrėjai naudoja radijo ir optinius teleskopus, į kosmosą siunčia ekspedicijas, į tolimąsias galaktikas siunčia savo pranešimus... Ekspertai mano, kad pagrindinė problema yra tai, jog mokslininkai kol kas nežino, ko reikia ieškoti. Vienos Specialiosios astrofizinės observatorijos mokslinis darbuotojas teigia: „Mūsų observatorijoje esančiu radijo teleskopu pavyko užfiksuoti nemažai signalų, kurių kilmės paaiškinti dar negalime. Negalima atmesti tikimybės, kad šie signalai yra kitos civilizacijos veiklos rezultatas". Su šiuo teiginiu sunku ginčytis. Visata susiformavo maždaug prieš 15 milijardų metų, o Saulės sistema atsirado vos prieš 4,5-5 milijardus metų. Per tą laikotarpį, kai atsirado Visata, bet Saulės sistemos dar nebuvo, kažkur tikrai galėjo atsirasti protingos civilizacijos, kurios dabar yra žymiai senesnės už mus. O tai reiškia, kad šios civilizacijos naudoja žymiai aukštesnio lygio technologijas, kurių kol kas mes dar nesuprantame.
Daugelis ufologų į Bibliją žiūri kaip į šaltinį, liudijantį, kad žmonijos kontaktai su kitų planetų protingomis būtybėmis vyko dar tolimoje praeityje. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – pakanka paminėti Būties knygoje esantį pasakojimą apie „Dievo sūnus“, kurie tuokėsi su Žemės moterimis, todėl pasaulyje atsirado milžinų rasė: „Tuomet Dievo sūnūs pamatė žmonių dukras, kad jos gražios, ir ėmė jas sau į žmonas, kas kurią pasirinko… Tuo metu Žemėje buvo milžinai, ypač nuo to meto, kai Dievo sūnūs ėmė bendrauti su žmonių dukromis…“
Kojamoje (Coyame) (Meksika) 1974-ais metais neatpažintas skraidantis objektas susidūrė su nedideliu lėktuvu. JAV ir Meksikos valdžios atstovai į šią avariją reagavo nedelsdami, pasiųsdami gelbėtojus. Tolimesni įvykiai buvo paslaptimi iki pat šio amžiaus pradžios, kai Meksika tapo populiaria vieta tarp ufologų dėl daugybės pranešimų apie NSO pasirodymus. Atlikti tyrimai atskleidė keistas šios senos istorijos detales.
Tačiau kartais statistika ir praneši­mų pobūdis iš atskirų vietovių patei­kia siurprizus. Kaip pavyzdį galima pateikti liudijimus, kuriuos surinko lenkų ufologas Arkadijus Miazga. Nors tai skamba ir labai keistai, ištisa „anomali zona“ atsirado ne kažin kur toli - taigoje, kitame žemyne ar bent jau gūdžiame kaime, o Lenkijoje, vaivadijos administracinia­me centre Žešuve, kuriame gyvena apie 184 tūkstančiai gyventojų. Jeigu būti visiškai tiksliems, tai kalbama apie pietinį miesto rajoną Slonicą, iš kurio Arkadijus gavo ne vieną įdomų liudininkų pasakojimą. Tiesa, šioje vietoje irgi vargu ar pavyks „paspausti ranką“ ateiviui, tačiau, be abe­jo, visiškai aišku, kad liudininkai pasakoja ne apie dangaus žibintus, o visiškai klasi­kines „skraidančias lėkštes". Didžiausią susidomėjimą kelia šios istorijos:

1931-ais metais prancūzų etnografas profesorius Marselis Griolis apsilankė dogonų gentyje, gyvenančioje prie Nigerio upės dabartinio Malio teritorijoje. Šie beraščiai žemdirbiai - sena tauta, savo išsivystymo lygiu niekui ne­išsiskirianti iš aplinkinių genčių. Tačiau profesorių nepaprastai sudomino pasa­kojimai, kuriuos dogonai daugelį amžių perdavinėjo iš kartos į kartą. Juose pasakojama apie Visatos atsiradimą ir sandarą, taip pat apie senus šios tautos ryšius su kosmosu. Nuo to meto Griolis su savo kolego­mis reguliariai vykdė ekspedicijas, ku­rių metu mokslininkai ilgai gyvendavo tarp svetingų dogonų, o šie po truputį vis labiau pasitikėjo draugiškais ir smalsiais baltaodžiais žmonėmis ir pa­laipsniui atskleisdavo jiems savo pačias švenčiausias paslaptis. Labiausiai buvo pasitikima pačiu Grioliu ir jo pagrindine padėjėja profe­sore Žermen Deterlen, kuri po Griolio mirties 1956-ais metais toliau tęsė jų pradėtą bendrą darbą. Sensacingus savo tyrinėjimų rezultatus Griolis ir Deterlen išspausdino ne viename straipsnyje, kurių pirmasis pasirodė 1950 -ais metais.

1 2 3 ... 19 20 Вперёд