Konspirologijos specialistai teigia, kad mūsų pasaulį jau daug amžių valdo slaptos draugijos. tiesa tai ar ne - patikrinti sunku, tačiau versija, kad visos žmonijos gyvenimą valdo 13 masonų ložių, iš kurių 7 yra ypač privilegijuotos, gali lygiai taip pat egzistuoti, kaip ir kitos versijos. Teigiama, kad vienai iš privilegijuotųjų ložių priklauso Astronų šeima, kurios istorija atrodo tiesiog neįtikėtina.

Chuano Fernandeso archipelagas, esantis ramiajame vandenyne už 670 km. į vakarus nuo Čilės krantų, pagarsėjo ne viena nepaprasta istorija. Pirmoji istorija. Klasikinė 1704-aisiai metais anglų galera „Cinque Ports“ plaukiojo pietinėse jūrose ir užsuko į Chuano Fernandeso salyną, kad paimtų Mas a Tierra saloje anksčiau paliktus produktus. Tačiau sandėlis buvo aptiktas išplėštas. O sandėlį įrenginėjo laivo bocmanas Aleksandras Selkirkas. Dėl apiplėšto sandėlio kilo ginčas tarp Selkirko ir laivo kapitono. Apimtas pykčio bocmanas nusprendė palikti laivą, o kapitonas palaikė šį sprendimą.

Šis statinys pagrįstai laikomas Didžiausiu pasaulinės civilizacijos pasiekimu. Didžioji kinų siena iš tiesu yra unikali, o šio rankomis statyto statinio mįslėms nėra galo. Siena iki šiol tyrinėtojams pateikia siurprizus, daugelis klausymų kol kas lieka be atsakymų. Vien tik versijos, prielaidos, hipotezės. Pateikiame skaitytojams vieną hipotezę, bandančią paaiškinti kokiu tikslu buvo pastatyta Didžioji kinų siena.

1931-ais metais prancūzų etnografas profesorius Marselis Griolis apsilankė dogonų gentyje, gyvenančioje prie Nigerio upės dabartinio Malio teritorijoje. Šie beraščiai žemdirbiai - sena tauta, savo išsivystymo lygiu niekui ne­išsiskirianti iš aplinkinių genčių. Tačiau profesorių nepaprastai sudomino pasa­kojimai, kuriuos dogonai daugelį amžių perdavinėjo iš kartos į kartą. Juose pasakojama apie Visatos atsiradimą ir sandarą, taip pat apie senus šios tautos ryšius su kosmosu. Nuo to meto Griolis su savo kolego­mis reguliariai vykdė ekspedicijas, ku­rių metu mokslininkai ilgai gyvendavo tarp svetingų dogonų, o šie po truputį vis labiau pasitikėjo draugiškais ir smalsiais baltaodžiais žmonėmis ir pa­laipsniui atskleisdavo jiems savo pačias švenčiausias paslaptis. Labiausiai buvo pasitikima pačiu Grioliu ir jo pagrindine padėjėja profe­sore Žermen Deterlen, kuri po Griolio mirties 1956-ais metais toliau tęsė jų pradėtą bendrą darbą. Sensacingus savo tyrinėjimų rezultatus Griolis ir Deterlen išspausdino ne viename straipsnyje, kurių pirmasis pasirodė 1950 -ais metais.