Меню
Назад Главная » Каталог статей » Medicinos naujienos

Grožį kiekvienas iš mūsų suprantame skirtingai, tačiau jis yra pakankamai svarbus kiekvienam norinčiam pritapti prie visuomenės, būti pripažintam. Ir nors besikreipiančių į plastikos chirurgus vis daugėja, apie šią sritį vis dar sklando daugybė įvairiausių gandų bei mitų. Kalbama, kad pasidarius vieną operaciją, tampama priklausomu nuo plastikos chirurgų, kad jie pildo bet kokius pacientų norus, kad pasididinusi krūtinę implantais moteris ne tik negalės krūtimi maitinti kūdikio, bet ir turės atsisakyti kelionių lėktuvu ir nardymo.

Daugumai žmonių kelia nerimą ne laiku ir ne vietoje išdygęs spuogas, tačiau tai menka problema, palyginus su tuo, kad ant veido ar viso kūno odos gali atsirasti riebalinių guzelių (lipomų). Laimė, yra daugybė būdų, kaip juos panaikinti ir išvengti naujų atsiradimo. Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas tai yra, ar tai pavojinga ir kodėl tai atsiranda. Medikai šiuos odos darinius vadina ateromomis arba riebalinėmis cistomis. Tai apvali į auglį panaši pūslelė, kuri susidaro odoje, užsikimšus riebalinėms liaukoms. Ji gali atsirasti bet kurioje plaukuotoje kūno vietoje, bet dažniausiai atsiranda ant galvos odos arba veido, ypač ant skruostų, nosies ir lūpų srityje, ant smakro. Neretai atsiranda ir ant kaklo, nugaros, krūtinės arba kirkšnyse, rašo passion.ru.
2014 m. pabaigoje JAV mokslininkai sugebėjo keliems kūdikiams, dėl genų defekto neturintiems imuninės sistemos, ją atkurti, pakeitę brokuotus genus veikiančiais. Šis naujas, bet sudėtingas gydymo metodas – genų terapija, kartais jau duoda tiesiog stebuklingų rezultatų. Naudojami modifikuoti virusai, kurie it paštininkai atgabena į žmogaus ląstelę teisingai veikiantį geną ir jį įklijuoja tinkamoje genomo vietoje. Deja, neretai toks virusas pažadina leukemiją sukeliančius genus arba išprovokuoja ūmias organizmo reakcijas. Genų terapijos metodus tobulina ir mūsų šalies mokslininkai, pelnę Lietuvos mokslo premiją. Jie tiria ir kuria baltymus, labai padidinančius genų terapijos efektyvumą. Beje, šie baltymai gyvybiškai svarbūs ne tik žmonėms, bet ir bakterijoms.

Informacinių technologijų bendrovės „Google“ investicinis fondas „Google Ventures“ milijonus dolerių įmerkė į tokias kasdienio gyvenimo gerinimu užsiimančias bendroves, kaip „Uber“ (teikiančią į taksi panašią paslaugą, kur vairuotojai yra paprasti piliečiai) ar „Nest“ (ši bendrovė gamina išmaniuosius termostatus namams). Bet kur kas daugiau nei į šias bendroves, „Google“ investavo į mokslo tyrimus. O ypač – į tyrimus onkologijos srityje, rašo businessinsider.com. „Jeigu šiandien manęs paklaustumėte, ar įmanoma nugyventi iki 500 metų? Atsakymas būtų taip“, - sakė vienas iš „Google Ventures“ valdančiųjų partnerių, prezidento pozicijoje dirbantis Billas Marisas.

2012 metais futbolo klubo „Bolton Wanderers“ vidurio žaidėjas Fabrice'as Muamba per televizijos filmuojamas futbolo rungtynes su „Tottenham Hotspur“ komanda aikštėje neteko sąmonės. Vyriškį ištiko širdies smūgis ir jam prasidėjo klinikinė mirtis. Gana ilgą laiką jis nerodė jokių gyvybės ženklų. Visų nuostabai, sportininkas visgi išgyveno ir vėliau pasidalijo savo įspūdžiais apie tai, kas įvyko. F. Muamba pasakojo pirmiausiai pajutęs siurrealistinį svaigulį, tarsi būtų ėjęs šalia kažkieno kito kūne. Paskutinis dalykas, kurį jis prisiminė, buvo susidvejinęs „Tottenham“ žaidėjo Scotto Parkerio vaizdas. Įdomu tai, kad F. Muamba nejautė jokio skausmo, rašo „The Guardian“.

Kovo 3-ąją sukako lygiai 110 metų nuo šio įvykio. Žingsnis, kuris prilygo didžiųjų geografinių atradimų epochai – taip apie sifilio sukėlėjo nustatymą XX amžiaus pradžioje kalbėjo Europos mokslininkai. Mažai kas žino,jog tai padaręs zoologas Fritzas Richardas Schaudinnis iš Rytų Prūsijos buvo lietuvių kilmės. Toks dėmesys buvo skiriamas šiam įvykiui ne veltui. Sifilis Europoje padarė daug žalos, nes ilgą laiką nebuvo žinoma, kokia yra šios ligos priežastis ir kaip reikėtų ją gydyti. Pirmą kartą sifilio sukėlėją spirochetą – blyškiąją treponemą (Treponema pallidum) – 1905 m. atrado du vokiečių mokslininkai: lietuvių kilmės Rytų Prūsijoje gimęs zoologas F.R.Schaudinnis (1871–1906) ir dermatologas Erickas Hoffmannas (1868–1959).

Senovės kinai sveikindamiesi ne veltui vienas kito klausdavo: „Ar valgei?“, persai linkėdavo: „Visada būk linksmas“, o romėnai būtinai pasidomėdavo: „Kaip prakaituoji?“ Ne tik gydytojams būtina žinoti, kaip organizmas atsikrato nereikalingų medžiagų. Pagrindinis vaidmuo šiame procese tenka inkstams, išskiriantiems šlapimą. Prieš penkiasdešimt metų pradėjęs gydytojo praktiką ilgametis Vilniaus universiteto Santariškių ligoninės klinikų Nefrologijos ir urologijos centro vadovas profesorius B. Dainys išklausė ne vieną išpažintį.

Daugelis mokslininkų tvirtina, kad kiekvienas žmogus buvo apdovanotas nemirtingumu, tačiau vėliau dėl ne­suprantamų priežasčių buvo pakeisti genai, o žmonės tokiu būdu buvo už­programuoti susinaikinimui. Biologai ir medikai teigia, kad dabar­tinėmis sąlygomis žmogaus kūnas gali egzistuoti apie 150 metų. Kodėl žmonės tiek negyvena? Peršasi vienas atsakymas: kažkas suinteresuotas, kad žmonės gyventų trumpai, ir ši informacija yra slepiama nuo paprastų žmonių.

Bendras kraujo tyrimas – viena paprasčiausių procedūrų, paprastai atliekamų profilaktinio patikrinimo metu. Nenumokite į jį ranka – jis gali parodyti labai daug: ne tik organizme vykstančius uždegiminius procesus, bet net ir vėžį. Ką galima sužinoti iš leukocitų formulės Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vidaus ligų klinikos vedėja prof. Danutė Kalibatienė, paklausta, ar yra ligų, kurias gydytojui labai sunku nustatyti ir šiuo atveju gali padėti kraujo tyrimai, teigė, kad tai nevienareikšmis klausimas.

"Aš neklydau. Aš tik radau 10 000 būdų, kurie neveikia", - optimistiškai pareiškė amerikiečių išradėjas Tomas Edisonas (Thomas Edison). Kiek daug mokslininkų, ieškodami objektyvios tiesos, ne kartą kėlė klaidingas hipotezes arba darė lemtingas išvadas iš savo stebėjimų. Kai kurios jų, deja, žmonėms padarė didelę žalą.
1 2 3 Вперёд