Меню
Назад » »

Pačiame JAV centre - Jeloustouno nacionaliniame parke, žinomame savo draustiniais, miško žmonėmis, grizliais, geizeriais ir karštais šaltiniais, panašu, kad bręsta gamtinė katastrofa. Parkas yra ant ugnikalnio, ir tas ugnikalnis yra ne paprastas, o taip vadinamas superugnikalnis. Tokių ugnikalnių mūsų planetoje nepriskaičiuojama ne 20. dažniausiai jie ramiai snaudžia šimtus tūkstančių metų, tačiau jie atsibunda, tai globalinės katastrofos išvengti neįmanoma.
Čampos sala labai populiari tarp turistų, plaukiančiu kruizu Arktikoje. Dėl to stebėtis nereikia- šioje saloje aptinkami objektai, kurių kilmė iki šiol nėra žinoma, o ir artimiausiu metu šios mįslės išsiaiškinimo, ko gero, nebus.
Senovės Egiptiečiai tikėjo, kad miražas - tai šalies , kurios nebėra pasaulyje, vaiduoklis. Tai tik graži legenda. Ji byloje tai, kad kiekviena Žemės vieta turi savo sielą. Mūsų pragmatiškame amžiuje lieka vis mažiau gamtos paslapčių, kurios yra tikras penas legendoms ir prietarams. Apie miražus taip pat jau daug kas žinoma ... Miražas - tai optinis atmosferos reiškinys, kurio dėka regėjimo zonoje atsiranda atvaizdai daiktų, kurie natūraliose sąlygose yra nematomi. Tokie „stebuklai" vyksta dėl to, kad optiškai nevienalytėje sferoje šviesos spinduliai išsikreipia, tarsi užlinkdami už horizonto.

Išgirdę apie ežerus iš karto pagalvojame apie vasarą ir mėlynai žalsvą ežero spalvą, prie kurios esame pripratę jau nuo vaikystės, tačiau Hillier ežeras gali jus nustebinti, nes jo spalva tikrai neprimena tos, apie kurią jūs pagalvojate.

Kas galėjo priversti žuvį išnirti iš vandens gelmių ir apsigyventi seklumose? Prisiminkime: beveik visos žuvys, plaukiojusios upėse prieš 375 mln. m., buvo plėšrūnės. Kai kurios jų išaugdavo net iki 16 pėdų [apie 5 m] ilgio – du kartus ilgesnės nei pats stambiausias tiktaalikas. Kartu su juo iškasamos kitų rūšių žuvys dažniausiai siekia daugiau kaip 7 pėdas [2 m] ilgio ir turi galvą sulig krepšinio kamuoliu. Jų dantys gali būti kaip smaigai, kuriais tvirtinami geležinkelio bėgiai.

Viskonsino valstijoje (JAV) stovi unikalus pastatas, kurio aplankyti kasmet užsuka dešimtys tūkstančių turistų. Šis turistiniu objektu paverstas gyvenamasis namas vadinamas "Rock in the House" ("Akmuo name"). Į jį pataikiusio ir miegamajame sustojusio 55 tonų akmens niekas nebejudino – jis taip čia ir slūgso nuo 1995 m. Neįtikėtina, tačiau LYGIAI Į TĄ PAČIĄ VIETĄ riedulys atrieda nebe pirmą kartą. Pasirodo, 1901 m. irgi į miegamąjį atlėkė ir ten miegojusią namo šeimininkę užmušė kitas milžiniškas akmuo.

Mokslininkai mėgina išsiaiškinti, iš kur kilę milijonai obuolio ar net boulingo rutulio dydžio metalinių rutulių, nuklojusių Atlanto vandenyno centrinės dalies dugną. Metalo rutuliai pavadinti mangano gumbais. Juos atrado giliavandenių rūšių ieškoję jūrų biologai. Vokiečių mokslo tyrimų laivas R/V Sonne plaukiojo už kelių šimtų kilometrų į rytus nuo Barbadoso, kai į jų tinklus, kuriais mokslininkai rinko dugno gyvybės egzempliorius, pakliuvo keletas keistų rutulių. Paaiškėjo, kad jie – metaliniai, o dominuojanti sudėtinė dalis – manganas. Nuotoline vaizdo kamera nufilmavus radimvietės dugną paaiškėjo, kad ten jų – šimtai tūkstančių. Kai kurie dydžiu pranoksta net ir boulingo rutulius.
Grupė mokslininkų mano, kad anksčiau nepaaiškintas izotopų santykis iš Žemės gilumos gali signalizuoti materiją, egzistavusią tais laikais, kai Žemė dar nebuvo susidūrusi su kitu planetos dydžio kūnu, suformavusiu Mėnulį. Tai gali būti savotiškas senosios Žemės, egzistavusios prieš spėjamą susidūrimą prieš 4,5 mlrd. metų, aidas. Mokslininkai šį savo darbą pristatė per Goldschmidto konferenciją Kalifornijos Sakramento mieste, rašo svetainė phys.org. Šiuo metu laikomasi teorijos, kad Mėnulis susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų, kai Žemė susidūrė su Marso dydžio mase, kuri buvo pavadinta Tėja. Anot šios teorijos, smūgio sukeltas karštis išlydė visą planetą, bet vėliau kai kurios jos nuolaužos atvėso ir atsiskyrė, suformuodamos Mėnulį.

Viktorijos valstijos (Australija) pakrantėje toks gyvis ištrauktas pirmą kartą – žvejai dievagojasi tikrai neprisimeną, kad tinkluose kada nors būtų pavykę aptikti štai tokį sutvėrimą ( Gyvatryklį ). "Neradome nė vieno žvejo, kuris žinotų, kokia čia žuvis", - pripažino Australijos Pietryčių žvejybos tralais asociacijos (SETFIA) atstovas Simonas Boagas.

Filadelfijos Drekselio universiteto surengtoje drugelių parodoje netikėtai surastas drugelis, kurio viena pusė – vyriška, o kita – moteriška. Tokį atradimą užfiksavo jau į pensiją išėjęs chemijos inžinierius Chrisas Johnsonas, parodoje dalyvavęs kaip savanoris.

1 2 3 ... 11 12 Вперёд