Меню

Free protonmail

Назад Главная » Каталог статей » Kosmoso paslaptys

Rasta ženklų, kad Marse tyvuliavo ežerai

Naujausi duomenys, gauti iš NASA marsaeigio „Curiosity“, rodo, kad kadaise Marse galėjo tyvuliuoti dideli, ilgalaikiai antžeminiai (antmarsiniai?) ežerai. Šie duomenys prieštarauja iki šiol populiaresnei teorijai, kad vanduo šioje planetoje buvo tik po paviršiumi arba į paviršių iškildavo tik trumpam ir tik labai nedaug kur.

Naujosios teorijos pagrindas – vaizdai atsiųsti nuo maždaug 5 km aukščio Šarpo kalno, esančio Geilo kratetyje. Mokslininkus sudomino kalno sluoksniuotumas, užfiksuotas į jį kopiančio marsaeigio. Skirtingus kalno sluoksnius sudaro skirtingų tipų nuosėdos. Kai kurie sluoksniai tikriausiai atsirado iš aplinkinės ežero daubos, o kitus veikiausiai sunešė vėjas ar tekantis vanduo, rašo washingtonpost.com.

Dabar NASA mokslininkai įsitikinę, kad neįprastos kalno struktūros priežastis – didžiulis ežeras, kadaise užpildęs visa Geilo kraterį (ar net visas ežerų tinklas, kuris išgaravo ir vėl susiformavo).

Kad Marso paviršiuje būtų skysto vandens, reikėjo, kad planeta būtų gerokai šiltesnė ir su tankesne atmosfera, nei kad dabar. NASA mokslininkai vis dar negali aiškiai atsakyti, kaip ta atmosfera susiformavo ar dėl kokių priežasčių ji pasikeitė. Tačiau sprendžiant pagal „Curiosity“ duomenis iš Murray formacijos regiono – uolėtos maždaug 150 m aukščio struktūros – galima teigti, kad kraterį, kuriame tyvuliavo ežeras, periodiškai papildydavo nuosėdos, kurias sunešdavo upės.

„Curiosity“ nuo šių metų pradžios iš lėto kopia į Šarpo kalną, pakeliui tyrinėdamas besikeičiančią aplinką.

„Geriausia išdžiūvančio ežero savybė yra tai, kad jis atsiranda pakartotinai, o kaskart jam grįžtant atsiranda pagrindo naujam eksperimentui, parodančiam, kaip veikia aplinka Marse. Kol „Curiosity“ kopia į Šarpo kalną, atliksime visą rinkinį eksperimentų, kuriais ištirsime atmosferos, vandens ir nuosėdų sąveikos tendencijas. Galbūt pamatysime, kaip bėgant laikui ežeruose kito cheminė aplinka. Tai yra hipotezė, kurią palaiko mūsų kol kas turimi duomenys ir suteiksianti darbo ateinančiais metais“, - sakė „Curiosity“ projekto mokslininkas Johnas Grotzingeris.

Skystas vanduo Marso paviršiuje būtų labai svarbi žinia – mokslininkams ji suteiktų kur kas daugiau vilties atrasti kadaise planetoje gyvavusios gyvybės pėdsakų. Bet kol kas NASA mokslininkai neturi pakankamai duomenų, kiek ilgai vanduo laikėsi paviršiuje ir ar tame vandenyje galėjo įsižiebti gyvybės kibirkštis.

Теги
Никто не решился оставить свой комментарий.
Будь-те первым, поделитесь мнением с остальными.
avatar