Меню
Назад » »

Šimtai gydytojų suglumę – jie nežino, kaip gydyti berniuką Verdantą Joshi'ą, kurio dešinė koja didžiulė. Ji sveria apie 5,4 kilogramo – kaip boulingo kamuolys. Keturmetis iš Indijos gali normaliai vaikščioti ir bėgioti, bet kiti vaikai visą gyvenimą iš jo šaipėsi. Daug gydytojų siūlė amputuoti koją. Kiti mano, kad liga nekelia pavojaus gyvybei, rašo „Daily Mail“. Berniuko tėvas beviltiškai ieško gydytojo, galinčio išgydyti šią ligą. Amputacija – ne išeitis, nes vaikas liktų neįgalus.
Jų nenešioja – juose gyvena. Džinsų istoriją pradėjo aukso ieškotojai ir kalnakasiai, šiandien juos mūvi ir milijonieriai. Beje, šioje istorijoje galbūt esama ir lietuviškų ženklų. 1853 m. į JAV iš Bavarijos atvykęs žydas Levis Straussas (1829–1902) San Fransiske (Kalifornijos valstija) įkūrė pirmąją pasaulyje kelnių aukso ieškotojams siuvimo įmonę. Jos priminė kombinezoną – turėjo 5 kišenes, 5–6 juosmens kilpas, o siūlės buvo dekoruojamos spalvotais siūlais. Tiesa, tuometinių džinsų medžiaga buvo visiškai kitokia – tvirtas rudos spalvos brezentinis audinys, skirtas palapinėms gaminti. Kadangi buvo gabenamas iš Genujos (Italija), ant audinio siuntos dėžių buvo „Genes“ antspaudai, kuriuos amerikiečiai skaitydavo „džins“. Kai L.Straussas išbaigė palapinių brezento atsargas, aukso ieškotojų kelnėms siūti pradėjo naudoti naują, gana storą ir patvarų saržos audinį, kuris į Ameriką buvo vežamas iš Nimo (Prancūzija).
Indija – valstybė, kuri niekada nebuvo ir veikiausiai nebus vertinama vienareikšmiškai. Čia daugumos gyventojų skurdas išryškėja prabangių šventyklų fone, o gilios religinės tradicijos daugybę metų egzistuoja greta Vakarų kultūros. Atvykėliai mato ne tik šiuos kontrastus, bet ir daugybę turisto akims keistų ritualų bei papročių. Įdomiausia tai, kad Indijos tradicijos turi stebėtinai racionalius paaiškinimus, su kuriais neretai nedrįsta ginčytis net mokslas.

Patriarchatas kaip socialinių tarpusavio santykių sistema, buvo pakankamai efektyvus, nežiūrint į tai, kad šiandien jis drabstomas purvais. Dauguma pasaulio kultūrų yra patriarchališkos, o štai norint surasti matriarchatinių bendruomenių, jums teks grįžti toli į istoriją ir ieškoti jų pasaulio užkampiuose ar feminisčių fantazijose. Tačiau šis akivaizdus faktas taip ir neprivertė pastarųjų liautis pliurpti apie patriarchato mirtį.

2009 metų balandžio 20 d. įvyko tai, ko medikai jau tikėjosi kelis dešimtmečius. Vienas garsiausių fizikų pasaulyje, Stephenas Hawkingas, sėkmingai besigrumiantis su savo liga ir nepaisantis fizinės negalios, atsidūrė ties mirties slenksčiu. Kembridžo universitetas, kuriame dirbo fizikas, pasiruošė pačioms blogiausioms naujienoms. S. Hawkingo, kuriam būnant 21 metų diagnozuota amiotropinė lateralinė sklerozė (ALS), būklė buvo apibūdinama kaip „labai rimta“, jam ligoninėje buvo atliekami tyrimai. Laikraščiai publikavo straipsnius, labai jau primenančius nekrologus. Atrodė, kad žmogui, kuris labai aiškiai nupasakojo laiko sąvoką, atėjo laikas.

Viskonsino valstijoje (JAV) stovi unikalus pastatas, kurio aplankyti kasmet užsuka dešimtys tūkstančių turistų. Šis turistiniu objektu paverstas gyvenamasis namas vadinamas "Rock in the House" ("Akmuo name"). Į jį pataikiusio ir miegamajame sustojusio 55 tonų akmens niekas nebejudino – jis taip čia ir slūgso nuo 1995 m. Neįtikėtina, tačiau LYGIAI Į TĄ PAČIĄ VIETĄ riedulys atrieda nebe pirmą kartą. Pasirodo, 1901 m. irgi į miegamąjį atlėkė ir ten miegojusią namo šeimininkę užmušė kitas milžiniškas akmuo.

Mokslininkai mėgina išsiaiškinti, iš kur kilę milijonai obuolio ar net boulingo rutulio dydžio metalinių rutulių, nuklojusių Atlanto vandenyno centrinės dalies dugną. Metalo rutuliai pavadinti mangano gumbais. Juos atrado giliavandenių rūšių ieškoję jūrų biologai. Vokiečių mokslo tyrimų laivas R/V Sonne plaukiojo už kelių šimtų kilometrų į rytus nuo Barbadoso, kai į jų tinklus, kuriais mokslininkai rinko dugno gyvybės egzempliorius, pakliuvo keletas keistų rutulių. Paaiškėjo, kad jie – metaliniai, o dominuojanti sudėtinė dalis – manganas. Nuotoline vaizdo kamera nufilmavus radimvietės dugną paaiškėjo, kad ten jų – šimtai tūkstančių. Kai kurie dydžiu pranoksta net ir boulingo rutulius.
Ne tik lietuvių spauda mirga pasakojimais apie prarastus vaikus ir nusikalstamą organizaciją „Barnevernet“. Lenkai, čekai, indai ir net kaimynai švedai išgyvena panašias istorijas. Kuo Norvegija išskirtinė? Tokių istorijų, aplaistytų ašaromis ir kupinų nevilties bei keiksmų, Norvegijoje būta ne vienos ir ne dviejų. Antai prieš kelerius metus Indija sukėlė diplomatinį skandalą, kai iš vienos indų šeimos norvegų pareigūnai atėmė abu vaikus, mat juos tėvai mokė valgyti tik rankomis ir miegojo kartu, o ne atskirose lovose.

TV3 aktualijų infošou ,,VIRAL‘as“ studijoje svečiuosis laikui nepavaldi dama, dainininko Radžio geriausia drauge vadinama Raisa Šarkienė. Moteris ne tik išduos savo puikios išvaizdos receptą, bet ir „VIRAL‘o“ herojės „Pasiutusios bobutės“ įsprausta į kampą pripažins, kad geba atspėti ateitį.

Priimta manyti, kad moterys yra mažiau agresyvios, todėl rečiau nusikalsta ir dar rečiau tampa ypač pagarsėjusiomis serijinėmis žudikėmis. Išties, moterų serijinių žudikių esama mažiau, bet jos ne mažiau žiaurios, gali veikti poromis su bendrininkais arba vienos. Mokslininkai išskiria septynis serijinių žudikių tipus: juodosios našlės, mirties angelo, seksualinės plėšrūnės, kerštingosios žudikės, pasipelnyti siekiančios nusikaltėlės, grupėse dirbančios žudikės bei psichiškai nestabilios žudikės tipą.

1 2 3 4 Вперёд