Remiantis naujausiais tarptautinės astrofizikų komandos tyrimais, mūsų galaktika gali būti milžiniška kirmgrauža - kosminis tunelis, apie kurį greičiausiai girdėjote bent jau iš filmo „Tarp žvaigždžių. Šis tyrimas, kurį kartu atliko Indijos, Italijos ir Šiaurės Amerikos tyrėjai, privers mus iš naujo pažvelgti į tamsiosios medžiagos apibrėžimą, rašo sciencedaily.com.
Saturno žiedų sistema nuo vieno krašto ligi kito būtų per didelė ir į tarpą tarp Žemės ir Mėnulio netilptų. Tačiau Saturno žiedų sistema – juokas, palyginus su gigantiška žiedine sistema, kuri buvo atrasta ne taip toli Saulės sistemos. Astronomai atrado įspūdingą planetą, kurią juosia daugiau kaip 30 žiedų! Pastarieji tokie dideli ir tankūs, kad iš jų formuojasi Žemės dydžio mėnuliai.
Naktį iš sausio 26 į 27-ąją asteroidas 2004 BL86 praskries už 1,2 mln. kilometrų nuo Žemės – maždaug tris kartus toliau, nei nuo mūsų planetos nutolęs Mėnulis. Pro Žemę praskriejantys asteroidai – dažnas reiškinys, tačiau 2004 BL86 traukia dėmesį dėl savo dydžio ir ryškumo, rašo iflscience.
Fizikams laikas kelia rimtų problemų, kurių kol kas niekas nesugebėjo įveikti. Ar tai būtų Izaoko Niutono visuotinė trauka, ar Jameso Clerko Maxwello elektrodinamika, ar Alberto Einsteino specialioji ir bendroji reliatyvumo teorijos, ar kvantinė mechanika, visos formulės, geriausiai apibūdinančios mūsų Visatą, veikia tobulai, jei laikas eina pirmyn arba atgal, rašo businessinsider.com. Žinoma, mūsų patiriamas pasaulis yra visiškai kitoks. Visata plečiasi, o ne traukiasi. Žvaigždės spinduliuoja šviesą, o ne ją absorbuoja, o radioaktyvūs atomai veikiau irsta, o ne vėl susirenka. Omletai nevirsta atgal į žalius kiaušinius, o cigaretės neatsikuria iš dūmų ir pelenų. Mes prisimename praeitį, o ne ateitį, mes senstame ir pamažu silpstame, o ne jaunėjame ir atgimstame. Mums laikas turi aiškią ir nesugrąžinamą kryptį. Jis skrieja pirmyn kaip raketa, nepaisydamas prakeiktų formulių.
Marso paviršiuje surastas pradingęs Marso zondas „Beagle 2“ – iš nuotraukų panašu, kad jis nesubyrėjęs, rašo BBC. Šis zondas, kurio projektui vadovavo britai, Raudonojoje planetoje bandė nusileisti 2003 metais, per Šv. Kalėdas. Nusileidimui suminkštinti buvo naudojami parašiutai ir pripučiami kamuoliai, tačiau po nusileidimo zondas su Žeme nesusisiekė. Daugelis mokslininkų iki šiol manė, kad nusileidimo metu jis sudužo į šipulius.