Меню

Free protonmail

Назад Главная » Каталог статей » Kosmoso paslaptys
2009-ais metais JAV NASA Eimso (Ames) tyrimo centras atliko gana neįprastą eksperimentą. Iš žemės palydovo orbitos į vieną Mėnulio kraterį buvo paleistas užtaisas, kuris, atseit, skirtas Mėnulio paviršiaus grunto tyrimams, siekiant išsiaiškinti ar jame nėra vandens bei kitu priemaišų. Kiek vėliau atsirado kita šio įvykio versija. Viso pasaulio autoritetingi astrofizikai ir ufologai tvirtina, kad šis sprogdinimas buvo atliktas visiškai ne moksliniais tikslais. Iš tikrųjų 2009-ais metais buvo susprogdintas kažkoks dirbtinis objektas Mėnulio paviršiuje.

Remiantis naujausiais tarptautinės astrofizikų komandos tyrimais, mūsų galaktika gali būti milžiniška kirmgrauža - kosminis tunelis, apie kurį greičiausiai girdėjote bent jau iš filmo „Tarp žvaigždžių. Šis tyrimas, kurį kartu atliko Indijos, Italijos ir Šiaurės Amerikos tyrėjai, privers mus iš naujo pažvelgti į tamsiosios medžiagos apibrėžimą, rašo sciencedaily.com.

Saturno žiedų sistema nuo vieno krašto ligi kito būtų per didelė ir į tarpą tarp Žemės ir Mėnulio netilptų. Tačiau Saturno žiedų sistema – juokas, palyginus su gigantiška žiedine sistema, kuri buvo atrasta ne taip toli Saulės sistemos. Astronomai atrado įspūdingą planetą, kurią juosia daugiau kaip 30 žiedų! Pastarieji tokie dideli ir tankūs, kad iš jų formuojasi Žemės dydžio mėnuliai.

Naktį iš sausio 26 į 27-ąją asteroidas 2004 BL86 praskries už 1,2 mln. kilometrų nuo Žemės – maždaug tris kartus toliau, nei nuo mūsų planetos nutolęs Mėnulis. Pro Žemę praskriejantys asteroidai – dažnas reiškinys, tačiau 2004 BL86 traukia dėmesį dėl savo dydžio ir ryškumo, rašo iflscience.

Mokslininkai seniai laužo galvas, ar gyvybė Marse egzistuoja. O štai naujausia NASA fotografija suteikė dar vieną progą sąmokslo teorijų kūrėjams pareikšti, kad visatoje mes – tikrai ne vienintelės protaujančios būtybės. Marsaeigio "Curiosity" navigacinės fotokameros užfiksuotuose kadruose nežemiškos gyvybės entuziastai prie marsaeigio palinkusį humanoido pavidalo siluetą. "Tarsi jis remontuotų "Curiosity"! – siūlo įsižiūrėti jie.

Fizikams laikas kelia rimtų problemų, kurių kol kas niekas nesugebėjo įveikti. Ar tai būtų Izaoko Niutono visuotinė trauka, ar Jameso Clerko Maxwello elektrodinamika, ar Alberto Einsteino specialioji ir bendroji reliatyvumo teorijos, ar kvantinė mechanika, visos formulės, geriausiai apibūdinančios mūsų Visatą, veikia tobulai, jei laikas eina pirmyn arba atgal, rašo businessinsider.com. Žinoma, mūsų patiriamas pasaulis yra visiškai kitoks. Visata plečiasi, o ne traukiasi. Žvaigždės spinduliuoja šviesą, o ne ją absorbuoja, o radioaktyvūs atomai veikiau irsta, o ne vėl susirenka. Omletai nevirsta atgal į žalius kiaušinius, o cigaretės neatsikuria iš dūmų ir pelenų. Mes prisimename praeitį, o ne ateitį, mes senstame ir pamažu silpstame, o ne jaunėjame ir atgimstame. Mums laikas turi aiškią ir nesugrąžinamą kryptį. Jis skrieja pirmyn kaip raketa, nepaisydamas prakeiktų formulių.

Antžeminis radijo teleskopas "Parkes Telescope" Naujajame Pietų Velse (Australija) tiesiogiai užfiksavo paslaptingą kosminį radijo signalą, praneša NewScientist.com. Netrukus į blicaro (būtent taip vadinamas toks radijo signalas) regioną Vandenio žvaigždyne buvo nukreipti ir kiti antžeminiai radijo teleskopai.
Pastaraisiais metais šalia Žemės praskrieja vis daugiau didesnių ar mažesnių meteorų, todėl mokslininkams tenka sukti galvas, ar mūsų planeta yra saugi nuo susidūrimų su dangaus kūnais. Mokslininkai atliko skaičiavimus, kokio dydžio meteorui susidūrus su Žeme įvyktų nepataisoma žala, ar apskritai Žemė būtų sunaikinta.

Marso paviršiuje surastas pradingęs Marso zondas „Beagle 2“ – iš nuotraukų panašu, kad jis nesubyrėjęs, rašo BBC. Šis zondas, kurio projektui vadovavo britai, Raudonojoje planetoje bandė nusileisti 2003 metais, per Šv. Kalėdas. Nusileidimui suminkštinti buvo naudojami parašiutai ir pripučiami kamuoliai, tačiau po nusileidimo zondas su Žeme nesusisiekė. Daugelis mokslininkų iki šiol manė, kad nusileidimo metu jis sudužo į šipulius.

Gyvybės požymių paieška kitose planetose yra labai sudėtingas uždavinys. Jis paprastai remiasi cheminės analizės metodais – ieškoma skysto vandens, kaip vienos, mūsų supratimu, būtinos sąlygos gyvybei, deguonies, metano dujų, organinių molekulių, tokių kaip amino rūgštys. Tačiau tuo pačiu pripažįstama, kad kitur gyvybė gali būti paremta visai kitais biologiniais principais, o galbūt net ir visai ne biologiniais.
Назад 1 2 3 4 ... 20 21 Вперёд