Меню

Free protonmail

Назад Главная » Каталог статей » Kosmoso paslaptys
Banginio Tau (Tau Ceti) – viena iš artimiausių mūsų Saulės sistemai žvaigždžių- ir yra Banginio žvaigždyne už 12 šviesmečių. 2012-ųjų metų gruodžio mėnesį astronomai paskelbė, kad aptiko 5 planetas, skriejančias aplink šią žvaigždę, o vienoje jų gali būti itin palankios sąlygos gyvybei.
Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) sumontuotas masyvus dalelių detektorius AMS galimai aptiko nesugaunamą tamsiąją medžiagą, skelbia “Space.com”. Kosminės spinduliuotės daleles registruojantis Alfa magnetinis spektrometras (AMS) po 1,5 metų darbo ir milijardų užregistruotų dalelių pagaliau užfiksavo signalą, kuris gali reikšti, jog pagaliau pavyko aptikti tamsiąją medžiagą – neaptinkamą substanciją, kuri, kaip spėjama, turėtų sudaryti daugiau kaip 80 proc. visatos.


Biologai išsiaiškino, kad viena archėjomis vadinamų mikroorganizmų rūšis geba kvėpuoti perchloratais – deguonies ir chloro junginiais, kurių aptinkama Marse ir kurie daugumai gyvų organizmų laikomi nuodingi. Tai gerokai praplečia ratą organizmų, kurie galėtų gyvuoti Raudonojoje planetoje, rašo žurnalas „Science“.

Astronomų dėmesio sulaukė už 47 mln. šviesmečių nutolusioje galaktikoje „NGC 4845“ esanti supermasyvi juodoji skylė: keliasdešimt metų snūduriavusi, neseniai ji nubudo ir surijo priartėjusį objektą, veikiausiai – rudąją nykštukę. Greitu metu, galbūt net šįmet, užkrimsti planuoja ir mūsų Paukščių Tako galaktikos centre tūnanti juodoji skylė. Tiesa, jos meniu nebus toks sotus – link jos artėja tik kelių Žemės masių dujų debesis.

“O jei tokių yra netoli Saulės?” – retoriškai klausia “Universetoday.com”. Harvardo-Smitsono astrofizikos centro astronomai paskelbė atradę 25-ias naujo tipo supernovas. Jos yra tokios blankios, kad jas pastebėti tapo įmanoma tik dabar, darbuojantis moderniausiais teleskopais. Iki šiol astronomijos pasaulyje buvo žinomi du supernovų tipai. Geriausiai žinomas tipas – didžiulės, 10-100 kartų už Saulę masyvesnės žvaigždės sprogimas. Kito tipo (dar vadinamas Ia tipu) supernovos įsižiebia tada, kai dvinarėje žvaigždėje ant susitraukusios baltosios nykštukės nusileidžia kompanionės žvaigždės medžiaga. Bėgant laikui, tos medžiagos į baltąją nykštukę nukrenta tiek, kad pakyla jos branduolio temperatūra ir prasideda anglies atomų branduolinės reakcijos. Jos visiškai suardo baltąją nykštukę, o tokio proceso pasekmė – kolosalios galios žvaigždės sprogimas.

Назад 1 2 ... 19 20 21