Senovės kinai sveikindamiesi ne veltui vienas kito klausdavo: „Ar valgei?“, persai linkėdavo: „Visada būk linksmas“, o romėnai būtinai pasidomėdavo: „Kaip prakaituoji?“ Ne tik gydytojams būtina žinoti, kaip organizmas atsikrato nereikalingų medžiagų. Pagrindinis vaidmuo šiame procese tenka inkstams, išskiriantiems šlapimą. Prieš penkiasdešimt metų pradėjęs gydytojo praktiką ilgametis Vilniaus universiteto Santariškių ligoninės klinikų Nefrologijos ir urologijos centro vadovas profesorius B. Dainys išklausė ne vieną išpažintį.
Vegetarai įsitikinę – iš mėsos jokios naudos. Veganai dar priduria, kad žmogaus organizmui nereikia ir kiaušinių bei pieno produktų. Žaliavalgiai rekomenduoja išvis pamiršti viryklę… O ką apie įvairių produktų atsisakymą mano specialistai? Gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė įsitikinusi – pirmiau reikia žinoti, kuo svarbius produktus pakeisti, tik tada galima juos pamiršti.
Mums nustato neegzistuojančias diagnozes ir šluojasi pinigus už visiškai nenaudingus vaistus. Kas jie tokie šarlatanai ar gydytojai, o gal tik geras reklaminis triukas. Paradoksas: kuo labiau išsivysčiusi medicina, tuo ilgesnis darosi ligų sąrašas. Šiuolaikinių ligų skaičius jau seniai pasiekė 23 000 atžymą – tai reiškia, kad kiekvienas žmogus vidutiniškai turi pergyventi ne mažiau kaip 20 įvairiausių negalavimų. Tačiau vienas dalykas, kai gydytojai paprasčiausiai įspėja apie naujas infekcijas ir galimas epidemijas, o visai kas kita, kai skelbia neegzistuojančias diagnozes, o paskui gydo tas tariamas ligas brangiai kainuojančiais preparatais. Kodėl taip vyksta, samprotauja gydytojas farmakologas Igoris Lisovskis.
Bare 18-ąjį gimtadienį šventusi mergina išgėrė kokteilį su skystu azotu. Jai skubiai buvo atlikta skrandžio pašalinimo operacija, o baro savininkas ir darbuotojas paduoti į teismą.
Šiais laikais, kai visi skubame, lekiame, nemaža dalis žmonių patiria tokius simptomus kaip skrandžio skausmai, deginimas už krūtinkaulio, nemalonus, kartais rūgštus skonis burnoje. Pilvo pūtimas, pykinimas, kartais net gerklės skausmas ar kosulys gali įspėti apie galimus virškinamojo trakto sutrikimus, įspėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gastroenterologė, medicinos mokslų daktarė doc. Goda Denapienė.
Ar nustotumėte kramtyti kramtomąją gumą, jeigu jums pasakytų, kad kiekvienas jos gabalėlis nuodija jūsų organizmą? Iš tiesų, rodos, visai nekaltas produktas gali labai pakenkti sveikatai. Ar kada nors perskaitėte kramtomosios gumos sudėtį? Daugelis iš mūsų veikiausiai niekada nesame to darę. Mes manome, kad keli gabalėliai gumos per dieną tikrai negali pakenti, ypač jei ji yra becukrė. Deja, taip nėra. Kramtomoji guma kenkia mūsų organizmui ir tas poveikis yra realus!