Toli už Neptūno orbitos, Oorto debesyje skrieja trilijonai Saulės sistemos formavimosi liekanų – kometų. Šiuo metu jos aplink Saulę skrieja santykinės ramybės būsenos: vidinių planetų link pajuda ir atskrieja tik viena, kita, tad Žemei ir čia klestinčiai gyvybei šios uodeguotosios ledo ir dulkių bombos realaus pavojaus beveik nekelia. Tačiau viskas gali pasikeisti jau po vieno kosminio akimirksnio – mat, anot Makso Planko Astronomijos instituto Heidelberge (Vokietija) mokslininkų, netrukus prie Saulės sistemos priartės, o tiksliau – ją kliudys keletas neseniai atrastų žvaigždžių, kurios savo gravitacija išjudins snaudžiančias kometas ir nemažą dalį jų pasiųs mūsų link.
Marse aptikti metano dujų likučiai ir daromos prielaidos apie buvusius vandens telkinius, tik įrodymas, kad mūsų protėviai galėjo gyventi Marse? Metano dujų likučiai neįrodo gyvybės egzistavimo Marse, o kiti surinkti įrodymai tėra daliniai, įsitikinęs astronomas Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Gunaras Kakaras. Jo teigimu, įrodymai, kad raudonosios planetos Geilo krateryje telkšojo ežeras yra svarbesnis gyvybės įrodymas.
Mokslininkai stebėdami Mėnulį aptiko senovės pastatų sienų griuvėsius. Tai liudija padarytos nuotraukos, "Apollo 15" misijos metu, rašo užsienio portalas.
Saulėje atsirado didelė karūnos formos skylė. Šis atradimas buvo padarytas dėka NASA mokslininkų. Nuotrauka buvo nufotografuota laivo įrangos aparatūra Saulės Dinamikos observatorijos (TVO).
Šių metų spalio 24 dieną Rusijos astronomai pastebėjo netoli Žemės besisukiojantį asteroidą, kuriam suteiktas kodinis pavadinimas 2014 UR116. Asteroidas yra tikrai nemenkas – jo skersmuo yra net 400 metrų. Taigi, jei Žemė pasitaikytų jo kelyje – mūsų skaitytojų kiekis staiga dramatiškai sumažėtų. Bet taip nenutiks. Astronomų, išanalizavusių asteroido orbitą, teigimu, per artimiausią šimtmetį šis dangaus klajūnas nepriartės prie Žemės mažesniu nei 5 mln. kilometrų atstumu. O tai – gana pagarbus atstumas, maždaug 10 kartų didesnis už nuotolį tarp Žemės ir Mėnulio.
Laiko judėjimas tik į vieną pusę yra tai, kas glumina mokslininkus jau daugiau nei šimtmetį, tačiau naujausia teorija paaiškina šio reiškinio priežastis. Fizikai teigia, kad Didžiojo sprogimo metu susiformavo „veidrodinė“ mūsų visatos kopija, kurioje laikas juda priešinga kryptimi.