Ženevos autosalone „Audi“ pristatys jau antros kartos superautomobilį „Audi R8“. Tai įspūdingo dizaino, kvapą gniaužiančių charakteristikų sportinis automobilis su kėbulo viduryje įrengtu 449 kW (610 AG) pajėgumo V10 varikliu, kuris iki 100 km/val. superautomobilį nuskraidina vos per 3,2 sek. Maksimalus jo greitis – 330 km/val. Vairuotojui už nugaros įkomponuotas aukštų sūkių variklis, lengvo lydinio rėmas ir kėbulas, naujos konstrukcijos „quattro“ visų ratų pavara ir visiška sukimo momento kontrolė – tai pagrindiniai naujojo „Audi R8“ privalumai.

1961 metų spalio 30 d. seismografai Šiaurės Amerikoje užfiksavo nepaprastai stiprius virpesius, kurių šaltinis buvo Sovietų Sąjungos teritorijoje. Tokius virpesius prietaisai fiksuodavo žemės drebėjimo arba galingo sprogimo atveju. Buvo spėjama, kad sprogimo galia galėjo būti apie 50 megatonų. Tai atitiktų 4000 tokių bombų, kurios buvo susprogdintos virš Hirošimos, sprogimo galią. Amerikiečius stebino dar ir tai, kad sprogmuo buvo susprogdintas ore, vadinasi rusai turėjo 50 megavatų transportuojamą ginklą.

Dar 1992-ais metais rusų mokslininkas Jevgenijus Podkletnovas bandymais įrodė, kad antigravitacija, o paprasčiau pasakius – dirbtinis nesvarumas, iš tiesų egzistuoja. Mokslininkas virš ypač laidaus keraminio disko patalpino daiktą, paaiškėjo, kad daiktas neteko 2% savo svorio. Tai įrodė, kad dirbtinis nesvarumas, apie kurį labai mėgsta rašyti fantastai savo knygose, gali būti pasiekiamas ir realybėje. NASA, „Boeing” kompanija ir daugybė mokslinių-tyrimo institutų iš viso pasaulio išnagrinėjo rusų išradėjo bandymus ir pareiškė, kad antigravitacijos efektas iš principo yra neįmanomas.

Dirbtinis intelektas gali palengvinti žmonių gyvenimą, suprasdamas jų norus, tačiau, jeigu ši technologija nebus kontroliuojama, ji gali sukelti žmonijai rimtų pavojų. Apie tai rašoma neseniai išleistoje Nicko Bostromo knygoje „Superintelektas“. Praėjusiais metais tema apie dirbtinio intelekto galimybes ir pavojus visuomenėje paskatino diskusijas.