Меню
Назад » »

28 metų panevėžietis Evaldas apie jo paties rankomis restauruojamus automobilius daug atvirauti nelinkęs, o ir angarą, kuriame rūdžių suniokoti automobiliai virsta „amerikietiškomis svajonėmis“, aprodo ne kiekvienam smalsuoliui. Galiausiai vaikinas sutiko papasakoti apie savo pomėgį, kuris dabar leidžia ir šiek tiek užsidirbti. Evaldas teigia, kad automobilių restauravimas jam yra kur kas daugiau nei hobis, o ilgas garaže praleistas valandas galiausiai vainikuoja tobulai atrodantis amerikietiškas automobilis. Tuomet meistras savo kūrinį neoficialiai pristato ir miestelėnams. Išaušus giedresnei dienai jis tiesiog savo malonumui suka ratus miesto gatvėmis ir mėgaujasi praeivių bei kitų vairuotojų nuostaba ir susižavėjimu.

Ženevos autosalone „Audi“ pristatys jau antros kartos superautomobilį „Audi R8“. Tai įspūdingo dizaino, kvapą gniaužiančių charakteristikų sportinis automobilis su kėbulo viduryje įrengtu 449 kW (610 AG) pajėgumo V10 varikliu, kuris iki 100 km/val. superautomobilį nuskraidina vos per 3,2 sek. Maksimalus jo greitis – 330 km/val. Vairuotojui už nugaros įkomponuotas aukštų sūkių variklis, lengvo lydinio rėmas ir kėbulas, naujos konstrukcijos „quattro“ visų ratų pavara ir visiška sukimo momento kontrolė – tai pagrindiniai naujojo „Audi R8“ privalumai.

Vilniaus universitete (VU) esantis galingiausias lazeris Lietuvoje pasižymi savybėmis, kurių gali pavydėti net šios srities ekspertai užsienyje. Femtosekundžių tikslumu veikiantis įrenginys leidžia atlikti unikalius tyrimus ir suteikia neįtikėtinas galimybes – pavyzdžiui, juo įmanoma ant plauko išgraviruoti žodį ar figūrą.
„Facebook“ vartotojams leis pasirinkti, ką daryti su jų paskyra mirties atveju. Naujoji funkcija leis paskirti „Facebook“ įpėdinį, kuris prižiūrės jų paskyrą ir galės padaryti tam tikrus pakeitimus. Vartotojai taip pat turės galimybę pasirinkti paskyros ištrynimą po mirties. Įpėdinis galės prisegti pranešimus, atsakyti į naujas draugų užklausas, taip pat atnaujinti profilio nuotrauką. Tačiau jis bus suvaržytas nuo kitų pokyčių, įskaitant įrašų kūrimą ar trynimą.
Garsus futurologas ir „Google" techninis direktorius Ray Kurzweilas per 20 metų savo knygose, tinklaraščiuose, interviu ir paskaitose nupasakojo mūsų ateitį metų tikslumu, o portalas „Slon.ru“ visas jo prognozes pamėgino išdėstyti chronologine tvarka. „Google" techninis direktorius ir pats žinomiausias technologijų futurologas R.Kurzweilas šių metų pradžioje pateikė dar vieną savo prognozių porciją. Vienas pagrindinių šiuolaikinių pasiekimų dirbtinio intelekto srityje tyrinėtojų R.Kurzweilas publikuoja savo prognozes nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio. Daugelis šių prognozių tapo akademinės. Prieš penkerius metus jis pateikdavo prognozes ilgiems laikotarpiams (dešimtmečiams), o pastaruoju metu mokslininko prognozėms būdingas chronologinis tikslumas.

1961 metų spalio 30 d. seismografai Šiaurės Amerikoje užfiksavo nepaprastai stiprius virpesius, kurių šaltinis buvo Sovietų Sąjungos teritorijoje. Tokius virpesius prietaisai fiksuodavo žemės drebėjimo arba galingo sprogimo atveju. Buvo spėjama, kad sprogimo galia galėjo būti apie 50 megatonų. Tai atitiktų 4000 tokių bombų, kurios buvo susprogdintos virš Hirošimos, sprogimo galią. Amerikiečius stebino dar ir tai, kad sprogmuo buvo susprogdintas ore, vadinasi rusai turėjo 50 megavatų transportuojamą ginklą.

"Aš neklydau. Aš tik radau 10 000 būdų, kurie neveikia", - optimistiškai pareiškė amerikiečių išradėjas Tomas Edisonas (Thomas Edison). Kiek daug mokslininkų, ieškodami objektyvios tiesos, ne kartą kėlė klaidingas hipotezes arba darė lemtingas išvadas iš savo stebėjimų. Kai kurios jų, deja, žmonėms padarė didelę žalą.
Šį sekmadienį SpaceX antrą kartą bandys istorinį raketos nusileidimą ant platformos vandenyne. 22 aukštų namo aukščio Falcon 9 raketa pakils iš Kanaveralo kyšulio Oro pajėgų bazės Floridoje porą minučių po Saulės laidos (18:10 Rytų pakrantės laiku, 01:10 pirmadienį Lietuvos laiku). Maždaug po pusvalandžio nuo starto raketa grįš iš kosmoso ir naudodama GPS, bandys nusileisti ant Atlante plaukiojančios platformos.

Dar 1992-ais metais rusų mokslininkas Jevgenijus Podkletnovas bandymais įrodė, kad antigravitacija, o paprasčiau pasakius – dirbtinis nesvarumas, iš tiesų egzistuoja. Mokslininkas virš ypač laidaus keraminio disko patalpino daiktą, paaiškėjo, kad daiktas neteko 2% savo svorio. Tai įrodė, kad dirbtinis nesvarumas, apie kurį labai mėgsta rašyti fantastai savo knygose, gali būti pasiekiamas ir realybėje. NASA, „Boeing” kompanija ir daugybė mokslinių-tyrimo institutų iš viso pasaulio išnagrinėjo rusų išradėjo bandymus ir pareiškė, kad antigravitacijos efektas iš principo yra neįmanomas.

Dirbtinis intelektas gali palengvinti žmonių gyvenimą, suprasdamas jų norus, tačiau, jeigu ši technologija nebus kontroliuojama, ji gali sukelti žmonijai rimtų pavojų. Apie tai rašoma neseniai išleistoje Nicko Bostromo knygoje „Superintelektas“. Praėjusiais metais tema apie dirbtinio intelekto galimybes ir pavojus visuomenėje paskatino diskusijas.

1 2 3 ... 16 17 Вперёд