Меню

Free protonmail

Назад Главная » Каталог статей » Kosmoso paslaptys
Halio kometa – tikriausiai žinomiausia ir daugiausiai legendomis apipinta kometa. Žmonijai ji pranašavo įvairiausius dalykus: nuo pasaulio pabaigos, iki karų baigčių. Pasakojama istorija, jog XV a. kometa netgi buvo atskirta nuo bažnyčios. Taip pat, su savo pasirodymu į šį pasaulį ji neva atvedė žymų rašytoją Marką Tveną bei iš čia pastarąjį ir išvedė.
NASA planuoja Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) įrengti eksperimentinę optinio ryšio sistemą ir išbandyti naują lazerinio ryšio technologiją. Šios technologijos bandymai turėtų prasidėti šių metų pabaigoje.
Turbūt viena žymiausių paskutinių metų kosmoso kompanijų galima vadinti amerikiečių SpaceX. Paskutiniuoju jos pasiekimu yra raketa Grasshopper, kuri gali ne tik pakilti į orą, tačiau ir sėkmingai nusileisti į starto vietą.

Po daugiau nei 30 metų nuo paskelbimo, galų gale buvo įvykdyti Sikorskio prizui atsiimti reikalingi reikalavimai. Ketvirtadienį aeronautikos startuolis „Aerovelo“ patvirtino, kad jų raumėnų jėga varomas sraigtasparnis „Atlas“ laimėjo konkurse.

Pasitelkę ALMA (Atacama Large Millimeter-submillimeter Array) radijo teleskopų masyvą Atakamos dyklumoje Čilėje, oficialiai pradėjusį veikti tik prieš 4 mėnesius, astronomai už maždaug 11 000 šviesmečių nuo Žemės aptiko besiformuojančią vadinamąją „supersaulę“.
Mūsų Saulės sistema nėra nepajudinamai pakabinta tarpžvaigždinėje erdvėje – ji juda, o mokslininkai ilgą laiką galvojo, kad „burbulas“ aplink mūsų žvaigždės sistemą – heliosfera – gali turėti uodegą. Panašią į tas kuriomis puikuojasi kometos. Bet visai tai buvo tik spėlionės. Iki šiol.
Mokslininkams, besinaudojantiems NASA kosminiu teleskopu „Hubble“, pirmą kartą pavyko nustatyti nuo Žemės per 63 šviesmečius nutolusios planetos tikrąją spalvą. „HD 189733b“ kodu vadinama egzoplaneta yra tamsaus kobalto mėlynumo, o joje siaučia nuolatinės stiklo liūtys ir itin stiprūs vėjai, praneša Space.com.
Jungtinių Valstijų Kongresui pateiktas įstatymo, pagal kurį Amerikos XX a. 7–8 dešimtmetį vykdytos „Apollo“ programos pilotuojamų kosminių laivų nusileidimo vietos Mėnulyje būtų paskelbtos Nacionaliniu istoriniu parku, pranešė space.com. „Apollo Lunar Landing Legacy Act“ pavadintas įstatymo projektas Kongresui svarstyti buvo pateiktas praėjusį pirmadienį. Įstatymo rengėjai skelbia, kad Mėnulio tyrimų programa „Apollo“ buvo vienas didžiausių pasiekimų Amerikos istorijoje. Kadangi JAV privačios komercinės įmonės ir kitos valstybės jau įgyja technologinių galimybių nuleisti Mėnulyje savo kosminius aparatus, „būtina išsaugoti „Apollo“ misijų nusileidimo vietas būsimosioms kartoms“, teigiama įstatymo projekto tekste.

Ga­li bū­ti, kad gi­liai jau­nos Že­mės vi­du­je tū­no­ju­sios bran­duo­li­nės bom­bos, su­dras­kiu­sios jau­ną pla­ne­tą, į­rod­ym­ai kas­nakt žvel­gia į mus iš vir­šaus Savo trumpos kelionės Žemės erdvėlaiviu metu, žmonija buvo ne vieno garsaus sprogimo liudininkė. Tarkime, Krakatoa. Kai 1883 metais šis Indonezijos vulkanas sprogo, aidas girdėjosi už 3000 kilometrų, o į atmosferą išsviesti pelenai dešimtmečius vėsino pasaulį. Dar yra mūsų pačių sukurti sprogimai. Galingiausias kada nors detonavęs branduolinis užtaisas, sovietų bombų Caras, 1961 m. atmosferoje sukūrė 10 kilometrų skersmens ugnies kamuolį.

Mokslininkai iki šiol neregėtai detaliai stebėjo masyvios žvaigždės gimimą didžiuliame dulkių ir dujų debesyje, esančiame už 10 000 šviesmečių nuo mūsų.
Назад 1 2 ... 15 16 17 18 19 20 21 Вперёд