Mokslininkams, besinaudojantiems NASA
kosminiu teleskopu „Hubble“, pirmą kartą pavyko nustatyti nuo Žemės per
63 šviesmečius nutolusios planetos tikrąją spalvą. „HD 189733b“ kodu
vadinama egzoplaneta yra tamsaus kobalto mėlynumo, o joje siaučia
nuolatinės stiklo liūtys ir itin stiprūs vėjai, praneša Space.com.
Nors egzoplanetos spalva, žvelgiant
iš kosmoso, atrodo panaši į Žemės, ji su žmonijos namais daugiau jokių
panašumų neturi. Mokslininkai mano, kad tai yra milžiniška dujinė
planeta, kuri aplink savo žvaigždę skrieja labai nedideliu atstumu –
tam, kad apsisuktų, mėlynajai egzoplanetai tereikia kiek daugiau nei
dviejų Žemės dienų.
„Ši planeta buvo gerai išstudijuota
ankščiau, tiek mūsų, tiek ir kitų mokslininkų komandų. Tačiau tik mums
pirmiesiems pavyko nustatyti tikrąją jos spalvą – mes galime iš tiesų
įsivaizduoti kaip ši planeta atrodytų, jeigu mes galėtume į ją pažvelgti
tiesiogiai, o ne per didelį atstumą“, – teigė „Hubble“ stebėjimo
programos vadovas Frédéricas Pontas iš Eksterio universiteto (Jungtinė
Karalystė).
Egzoplanetos klimatas yra labai
atšiaurus – jos atmosferos temperatūra siekia 1 tūkst. laipsnių pagal
Celsijų, joje taip pat galimai siaučia stiklo liūtys bei 7 tūkst.
kilometrų per valandą greitį pasiekiantys vėjai. Šio dangaus kūno spalva
atsiranda ne dėl vandenynų atspindžio kaip Žemėje, bet dėl ūkanotos
atmosferos, kurioje gausu tankių, iš silikatų dalelių sudarytų debesų.
Dideliame karštyje vykstanti silikatų kondensacija gali suformuoti labai
mažus stiklo lašelius, kurie mėlyną spalvą išsklaido labiau nei
raudoną, rašoma oficialioje NASA svetainėje.
Mokslininkų tirtas dangaus kūnas
priklauso keistų planetų klasei, vadinamai „karštaisiais Jupiteriais“.
Pagrindinis pastarųjų bruožas yra dujinė sudėtis, kieto paviršiaus
nebuvimas ir skriejimas aplink gimtąją žvaigždę nedidelio spindulio
orbita. Nuodugnūs mėlynosios planetos stebėjimai mokslininkams suteikė
nemažai žinių ne tik apie jos, bet ir apie visų klasei priskiriamų
planetų cheminę sudėtį ir debesų struktūros ypatumus.
„HD 189733b“ egzoplaneta atrasta
2005-aisiais. Praėjus dvejiems metams astronomai, naudodamiesi kosminiu
NASA teleskopu „Spitzer“, atliko jos skleidžiamos šilumos matavimus.
Šių matavimų rezultatas – pirmasis planetos esančios už Saulės sistemos
ribų temperatūros žemėlapis, anot kurio, mėlynojoje milžinėje dienos ir
nakties temperatūros skirtumas siekia apie 360 laipsnių pagal Celsijų.
Būtent dėl tokio didelio temperatūrų skirtumo joje kyla niekada
nenurimstantys stiprūs vėjai.
