Mokslininkai iki šiol neregėtai detaliai stebėjo masyvios
žvaigždės gimimą didžiuliame dulkių ir dujų debesyje, esančiame už 10
000 šviesmečių nuo mūsų.
Pasinaudoję naujuoju, galingiausiu pasaulyje ALMA
(Atacama Large Millimetre/submillimetre Array) radijoteleskopu,
sumontuotu Atakamos dykumoje Čilėje, mokslininkai nukreipė žvilgsnį į
kosmines įsčias, kuriose gimė už saulę 500 kartų masyvesnė ir daugybę
kartų šviesesnė žvaigždė – ji mūsų galaktikoje didžiausia.
Mokslininkai
teigia, jog jų stebėjimo duomenys, publikuoti recenzuojamame leidinyje
„Astronomy and Astrophysics“, atskleidžia, kaip besiformuojančios
žvaigždės (ar žvaigždžių) gravitacinis poveikis į milžiniško dujų
debesies vidurį sutraukia medžiagą tankių gijų ir filamentų pavidalu.
„Šis
išskirtinis stebėjimas ALMA teleskopu suteikė mums galimybę pirmą kartą
įdėmiai pažvelgti į tai, kas vyksta šiame debesyje. Norėjome pamatyti,
kaip formuojasi ir auga milžiniškos žvaigždės – ir savo tikslą be jokios
abejonės pasiekėme. Vienas iš mūsų pastebėtų šaltinių buvo neįtikėtinas
gigantas – pats didžiausias Paukščių take aptiktas prožvaigždinis
branduolys. Nors ir anksčiau manėme, kad šis regionas yra puikus
kandidatas masyvių žvaigždžių formavimosi požymių paieškoms,
nesitikėjome, kad susiformuos žvaigždė, kuri būtų bent 100 kartų
masyvesnė ar milijoną kartų šviesesnė už Saulę. Tokius matmenis pasiekia
vos viena iš 10 000 Paukščių tako žvaigždžių“, - sakė tyrimui vadovavęs
Kardifo universiteto (JK) mokslininkas Dr Nicolas Peretto.
Masyvių
žvaigždžių formavimąsi nusako kelios skirtingos teorijos, tačiau
mokslininkų surinkti duomenys parėmė vieną idėją – kad formuojantis
žvaigždėms ištisi dujų debesys pradeda spaustis link centro, o medžiaga
tarsi lietus krenta į vieną ar daugiau masyvių žvaigždžių.
Tyrimo
bendraautoris, Mančesterio universiteto (JK) profesorius Gary Fulleris
sakė: „Tokios žvaigždės ne tik labai retos. Jų gimimas ir vaikystė yra
itin trumpas procesas, taigi, mūsų galaktikoje stebėti tokį masyvų
objektą tokiame ankstyvame egzistavimo laikotarpyje yra iš tiesų
neįtikėtinas rezultatas. Mūsų stebėjimas neįtikėtinai detaliai parodo
dujų ir dulkių, judančių link kompaktiško centrinio debesies regiono,
filamentų tinklą ir labai stipriai dera su teorija, kad formuojantis
masyvioms žvaigždėms debesys įgriūva į centrą“.
Kita mokslininkų komandos narė, Bordo universiteto (Prancūzija)
atstovė Dr Ana Duarte-Cabral, sakė: „Medžiaga iš visų krypčių traukiama
į debesies centrą, tačiau filamentai yra žvaigždės formavimosi
regionai, kuriuose dujos ir dulkės yra tankiausios, todėl susidaro
išskirtinis vaizdas“.
Dr. N. Peretto džiaugėsi: „Tokius detalius
stebėjimus sugebėjome atlikti išnaudodami tik nedidelę dalį ALMA
galutinio potencialo. ALMA be jokios abejonės sukels žinių apie
žvaigždžių formavimąsi revoliuciją, išspręs kai kuriuos uždavinius ir be
jokios abejonės prikurs daugybę naujų“.
Visą mokslininkų darbą galima peržiūrėti čia.