Меню

Free protonmail

Назад Главная » Каталог статей » Kosmoso paslaptys
Daugelis mūsų, įstrigusių čia, Žemės planetoje, turime galimybę matyti tik labai mažą Saulės sistemos dalelytę: ryškią Saulę dienomis, Mėnulį ir planetas naktimis. Bet iš tiesų Saulės sistema yra nepalyginamai didesnė, erdvesnė ir... taip, siekia ištisus šviesmečius. Kiek šviesmečių?
ISON kometa, neretai vadinama „Šimtmečio kometa“, jau artėja prie Marso. „Spalio 1 dieną ši kometa pralėks pro Marsą 0,07 astronominio vieneto atstumu, maždaug 6 kartus arčiau, nei didžiausio savo priartėjimo prie Žemės metu“, – pareiškė J. Hopkinso universiteto (JAV) Taikomosios fizikos laboratorijos astronomas Carey M. Lisse.
Naujausio tyrimo rezultatai, publikuoti žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences", byloja, kad prieš 12,9 tūkst. metų Kvebeko apylinkėse (Kanada) nukrito didžiulis meteoritas ar kometa, rytinėje Šiaurės Amerikos žemyno pakrantėje sukėlusi išsilydžiusių uolienų lietų. Po šio įvykio prasidėjo staigus klimato atšalimas ir paskutinis ledynmetis, per kurį išmirė daug stambių žinduolių rūšių (pvz., kardadančiai tigrai, mastodontai, gigantiškieji tinginiai ir kt.), skelbia "LiveScience.com".
Astronomams netikėtai atsirado galimybė pamatyti, kaip Saulė atrodys ir elgsis tolimoje ateityje, mat jie atrado chemiškai identišką žvaigždę HIP 102152, kuriai jau 8,2 mlrd. metų, kai mūsų žvaigždė įsižiebė prieš maždaug 4,6 mlrd. metų.

Mokslininkai atranda vis daugiau ženklų, liudijančių, kad Žemės gyvybė kilo Marse, o į mūsų dabartinę planetą buvo pernešta meteorite, sakė Westheimerio Mokslo ir technologijos instituto (JAV, Florida) biochemikas Stevenas Benneris. Pasak mokslininko, kuris savo atradimus rugpjūčio 29 dieną pristatė Italijoje vykstančioje kasmetinėje Goldschmidt geochemijos konferencijoje, gyvybės atsiradimui be galo svarbi buvo oksiduota cheminio elemento molibdeno forma – jos labai labai seniai tikriausiai būta Marse, bet ne Žemėje, rašo space.com.

Mokslininkai, stebėję Jupiterio palydovą Ijo, neseniai pastebėjo galingą ugnikalnio išsiveržimą, vykstantį 628 300 000 km atstumu nuo Žemės.
Ruošiantis naujai NASA misijai į Mėnulį, JAV kosmoso agentūra ketina išbandyti naują lazerinės komunikacijos sistemą, kuri ateityje galėtų padėti perduoti didelės raiškos 3D vaizdo signalą iš Marso ar netgi tolimesnių vietų.
NASA publikavo vaizdo klipą, kuriame parodyta, kaip vyks asteroido aptikimo, užgrobimo, perorientavimo ir tyrimo ekspedicija – galima pamatyti visą procesą.
Kodėl SSRS, pasiuntusi į Mėnulį keletą automatinių stočių ir porą mėnuleigių, nepasinaudojo tuo, kad amerikiečių interesai, susiję su Mėnuliu, išnyko, ir neplėtė savo programos, siekiant išstudijuoti Mėnulį ir galimybes jame apsigyventi žmonėms? Jeigu Mėnulio įsisavinimas yra labai brangus projektas, kodėl nebuvo bandoma kurti bendro projekto (juk pavyko susitarti dėl „Apollo" ir „Sojuz“ kosminių laivų susijungimo orbitoje)? Kodėl šiandien kuriami nepaprastai brangūs projektai, susiję su mums tolimo Marso įsisavinimu, o Mėnulis paliktas nuošalyje? Daugybė „kodėl?", tačiau įtikinamų atsakymų į šiuos klausimus nėra.

Visatos platybėse plaukioja daugybė įvairių objektų, ir gali būti įdomu, kokie gi pagrindiniai jų skirtumai. Vis dėl to, ne visi kosmoso objektai tėra paprasčiausi akmens gabalai (nors tokių taip pat yra nemažai). Ypač dažnai maišomi meteorų, meteoritų, asteroidų ir kometų pavadinimai. Kai kurie įsigudrina visus šiuos dangaus kūnus vadinti vienu vardu, ir daugiau nesigilinti, sakydami: „koks gi skirtumas?“

Назад 1 2 ... 11 12 13 14 15 ... 20 21 Вперёд