Astronomai stebėjo milžinišką ugnikalnio išsiveržimą Jupiterio palydove

Mokslininkai, stebėję Jupiterio palydovą Ijo, neseniai pastebėjo galingą ugnikalnio išsiveržimą, vykstantį 628 300 000 km atstumu nuo Žemės.
Arčiausiai Jupiterio esantis vienas iš keturių didžiųjų palydovų, Ijo yra vulkaniškai aktyviausias Saulės sistemos objektas, kuriame aktyvių regionų yra apie 240. Bet naujausias stebėjimų rezultatas sužavėjo Kalifornijos universiteto Berkelyje (JAV) astronomijos ir Žemės bei planetų mokslų profesorės Imke de Pater dėmesį. Ši mokslininkė, 2013 metų rugpjūčio 15 dieną žvelgusi į kosmosą per Havajų Mauna Kea saloje esantį „Keck II“ teleskopą pastebėjo, kad Ijo neįprastai neramus.

„Kai sėdi prie pat teleskopo ir matai duomenis, tai yra kažkas, ką gali pamatyti nedelsiant, ypač kai išsiveržimas yra toks galingas“, - sakė I. de Pater.

Mokslininkės tikinimu, stebėtasis išsiveržimas patenka į dešimtuką galingiausių, pastebėtų šioje planetoje. „Tai labai energingas išsiveržimas, aprėpiantis 30 kvadratinių kilometrų plotą. Žemei tai būtų milžiniškas išsiveržimas, bet ir Ijo šis išsiveržimas labai didelis. Tai iš tikrųjų yra vienas didžiausių kada nors matytų išsiveržimų“, - sakė profesorė.

Ji pridūrė, kad ugnikalnis, panašu, išskiria milžiniškus energijos kiekius. „2001 metais stebėjome didelį išsiveržimą Surto regione, kuris yra registruotas kaip didžiausias kada nors matytas išsiveržimas. Šio išsiveržimo bendra energija yra mažesnė, bet savo energija ploto vienetui jis yra stipresnis nei 2001 metų išsiveržimas, taigi, yra labai galingas“.

Nors Ijo ugnikalnių išsiveržimų stebėti tiesiogiai iš Žemės nepavyksta, „Keck“ teleskopo infraraudonųjų spindulių 1-5 mikronų kamera patvirtino, kad iš Ijo regiono Rarog Patera plyšių veržiasi lava, rašo phys.org.

daugybė Ijo regionų yra vulkaniškai aktyvūs, bet I. de Pater nesugebėjo aptikti jokių ankstesnių įrašų apie vulkaninį aktyvumą Rarog Patera regione – tai labai nustebino mokslininkus.
NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos mokslininkė Ashley Davies, dalyvavusi stebint išsiveržimą, sakė, kad Rarog Patera yra nedidelis, santykinai ramus karštas taškas, kurį užfiksavo „Galileo“ misijos duomenys ir galbūt stebėjimai iš Žemės, tačiau ankstesni aktyvumo lygiai buvo gerokai mažesni už tuos, kurie stebėti rugpjūčio 15 dieną.

I. de Pater ir kiti astronomai netrukus su „Keck“ ir galbūt kitais teleskopais rinks daugiau duomenų apie išsiveržimą.

„Išsiveržimai yra sunkiai nuspėjami – jie gali trukti kelias valandas, dienas ir net metus, taigi, negalime pasakyti, kiek ilgai jis liks aktyvus. Bet mus jis labai džiugina“, - sakė mokslininkė.

Tiesa, astronomai kol kas neplatina jokios su naujuoju išsiveržimu susijusios vaizdinės medžiagos, nes šiuo metu vis ar vykdo stebėjimus ir ruošia mokslinį darbą šia tema.

Mokslininkų manymu, Ijo vulkaninio aktyvumo priežastis yra galinga Jupiterio gravitacinė trauka.