Saulę stebinti NASA kosminė observatorija SDO (Solar Dynamics Observatory) rugsėjo 30 d. 00.45 val. Lietuvos laiku užfiksavo Saulės šiauriniame pusrutulyje susiformavusį ir vis didėjantį protuberantą, kuris po galingo sprogimo atitrūko nuo Saulės atmosferos ir buvo išmestas į kosminę erdvę.

Po kelių dienų kino teatruose įvyks jau senokai nemenką ažiotažą sukėlusio mokslinės fantastikos filmo „Gravitacija" („Gravity") premjera. Filme pasakojama istorija, kaip atviron erdvėn dirbti išėjusius du astronautus ištinka nelaimė – ir jie nuskrieja į atvirą kosmosą. Bet kaip iš tiesų viskas vyktų, jei, kalbant NASA terminologija, astronautas atsidurtų „už borto"?

ISON kometa, kartais vadinama Šimtmečio kometa, šiandien pasieks Marsui artimiausią savo orbitos tašką. Spalio 1 dieną ši kometa pralėks pro Marsą 0,07 astronominio vieneto atstumu, maždaug 6 kartus arčiau, nei didžiausio savo priartėjimo prie Žemės metu.

Gali būti, kad Mėnulį Žemė atsiviliojo nuo Veneros – manoma, kad ši planeta kadaise galėjo turėti gamtinį palydovą, tačiau jo neteko. Tokia Mėnulio istorijos alternatyva postuluojama naujoje Mėnulio susiformavimo teorijoje. Pagal ją, Mėnulį nuo Veneros Žemei padėjo prisitraukti gravitacija.

„Amerikoje kalbama apie projektą siųsti erdvėlaivį į asteroidą, kažkaip jį pagauti ir nusiųsti į Mėnulio orbitą, kad astronautai galėtų ten nukeliauti ir ištirti“, – pasakoja NASA Reaktyvinės traukos laboratorijos vyriausiasis technologas Jonas Žmuidzinas. Jo žiniomis, NASA šiuo metu svarsto, galbūt tokį projektą iš tikrųjų reikėtų vykdyti. Pasak JAV gyvenančio Kalifornijos technologijų instituto profesoriaus J. Žmuizdino, šiandien NASA mėgina iš naujo tyrinėti Žemės planetą ir stebėti, kaip keičiasi klimatas. Tačiau mokslininkai neatsisako žvilgterėti ir aukštyn į kitas galaktikas, kur galbūt egzistuoja kitokios gyvos būtybės. – Jūs esate vyriausiasis inžinierius technologas „Jet Propulsion Laboratory“ (JPL). Iš kitų Lietuvos specialistų teko girdėti, kad būtent šios laboratorijos darbuotojai atlieka juodą darbą (kuria įvairias technologijas, paskui paleidžia jas į kosmosą), o visą šlovę gauna NASA. Ar tai teisybė? Koks Jūsų darbas?

NASA marsaeigis „Curiosity" išsiaiškino, kad apie 2 procentus Raudonosios planetos grunto masės sudaro vanduo. Tai reiškia, kad pirmųjų Marso kolonijų gyventojai iš kiekvienos iškastos kubinės pėdos (0,03 kubinio metro) grunto galėtų išgauti apie litrą vandens. „Man tai buvo ta didžioji „Oho" akimirka. Labai apsidžiaugiau kai pamatėme, kad purve po kojomis yra tiek daug lengvai prieinamo vandens. Ir tikriausiai taip yra bet kurioje Marso vietoje", - sakė tyrimo vadovė Laurie Leshin, dirbanti Rensselaer politechnikos institute (JAV), rašo space.com

O Ijo, žinia, yra Saulės sistemos palydovas-ugnikalnis: vulkaninis aktyvumas šiame pragare yra nepalyginamas su jokiu kitu Saulės sistemos dangaus kūnu.

Narai iškėlė iš Čebarkulio ežero Čeliabinsko srityje kumščio dydžio meteorito dalį. Apie tai pranešama Uralo federalinio universiteto tinklalapyje, informuoja newsru.com. „Operacijos „Menkė“ dalyviai pagal Uralo federalinio universiteto darbuotojų sudarytą žemėlapį pakėlė iš 13 metrų gylio Čebarkulio ežero kumščio dydžio Čeliabinsko meteorito dalį“, – rašoma pranešime.

NASA marsaeigis "Curiosity" atvedė mokslininkus į aklavietę – robotizuoto zondo įrenginiai Marso atmosferoje nerado metano pėdsakų, o jie buvo laikomi marsietiškos gyvybės egzistavimo požymiu, skelbia žurnalas "Science". Tyrėjams Marsas tokiu būdu užminė dvi mįsles: 1) iš kur atsirado Marso metanas, kurio Raudonojoje planetoje buvo aptiktas 2003 m.? 2) kur jis pradingo?