Hantsvilio (Alabama, JAV) meteorologai savo radarų ekranuose pamatė didžiulę dėmę, kuri reiškė stiprią audrą, nors tą akimirką toje teritorijoje švietė saulė ir neiškrito nė lašelio vandens, rašo "LiveScience.com".

Pizos universiteto (Italija) astronomų skaičiavimu, jau po kelių dešimtmečių labai pavojingai arti Žemės praskries stambus, 125 metrų skersmens asteroidas MASDA1, kurį šį antradienį (spalio 22 d.) atrado rusų astronomai. Vaizdžiai tariant, jei asteroidas būtų kulka, o Žemė – žmogus, toji kulka praplėštų to žmogaus drabužius, tačiau odos vis dėlto nepaliestų. Tai bus arčiausiai Žemės įvyksiantis prasilenkimas su asteroidų iš visų numatytų pavojingo prasilenkimo su Žeme atvejų.

Prieš maždaug 3,8–4 milijardus metų Žemę ištiko tai, ką mokslininkai vadina vėlyvuoju kosminiu bombardavimu: paslaptinga asteroidų ir kometų kruša apdaužė didžiąją dalį planetos paviršiaus. Mokslininkai mano, kad bombardavimas galbūt prasidėjo dramatiškai susijaukus planetų orbitoms. Prieš 4,5 mlrd. metų Saulės sistemos planetos formavosi baisiame šėle. Jos išaugo rydamos konkurenčių užuomazgas per aibę titaniškų susidūrimų – per vieną jų Žemė tikriausiai įgijo Mėnulį.

Japonijos kosmoso tyrimų agentūra JAXA pranešė sėkmingai išbandžiusi vadinamojo kosminio pabūklo, kuris bus naudojamas asteroido 162173 (1999 JU3) tyrimų misijoje, prototipą.

Mėnulis nuo Žemės nutolęs vidutiniškai 384 tūkst. km. O kas būtų, jei gamtinis Žemės palydovas aplink mūsų planetą skrietų tik 420 km atstumu – t.y. nutolęs tiek, kiek Tarptautinė kosminė stotis (TKS)? Nors UniverseToday.com pabrėžia, kad tai – absoliučiai neįmanoma, visgi tokia perspektyva skamba viliojančiai. Ne tik skamba, bet ir atrodo.

Nuo genijaus iki eretiko, ir atvirkščiai, – toks yra vieno garsiausių viduramžių mokslininko Galilėjo Galilėjaus gyvenimo kelias. Užkietėjęs revoliucionierius, maištininkas, iki paskutiniųjų gynęs savo įsitikinimus, gali būti laikomas šiuolaikinio mokslo tėvu. Turėjęs drąsos ir ryžto sudrebinti sustingusį viduramžių mokslo pasaulį, Galilėjo Galilėjus privertė žmones kitaip pažvelgti į juos supantį pasaulį, bei įėjo į istoriją, kaip viena reikšmingiausių mokslo pasaulio figūrų. Vis dėl to, nesukalbamas ir sunkus mokslininko charakteris padėjo ne tik atlikti didžius atradimus, tačiau ir įsigyti daugybę priešų. Galilėjo Galilėjus – nenuorama, nepaliaujamai nervus gadinęs savo mokytojams, kolegoms, viršininkams ir priešams.

Astronomai mirštančios žvaigždės – baltosios nykštukės „GD 61“ – pašonėje aptiko didelio vandeniu persisunkusio asteroido liekanas. Mokslininkai tai laiko ženklu, kad anksčiau šios žvaigždės sistemoje galėjo būti planetų, tinkamų gyvybei, tačiau žvaigždei sprogus situacija kardinaliai pasikeitė, skelbia Space.com. Panašus likimas ištiks ir mūsiškę Saulės sistemą.

Vakar ir dar prieš porą dienų į Saulę nukrito išsyk net dvi kometos. Jų agoniją nufilmavo astronomijos observatorijos, informuoja "Space.com". Keistas kometų lietus, turint omenyje, kad jau po 6 savaičių suartėjimą su Saulę mėgins išgyventi ir ilgus mėnesius laukta, "šimtmečio kometa" galimai virsianti uodeguotoji ISON.

Remiantis tyrimais (pavyzdžiui, atliktais NASA „Kepler“ kosminiu teleskopu), apskaičiuota, kad mūsų galaktikoje egzistuoja apie 30 milijardų planetų, kur gali egzistuoti gyvybė. Newscientist.com klausia, kaip atskirti pelus nuo grūdų ir išsiaiškinti, kurios iš jų – gyvenamos?

Kosminio palydovo "Hubble" nuotraukose astronomai netikėtai aptiko vieną paslaptingiausių Saulės sistemos kūnų – Neptūno mėnulį Najadę, kuri taip pat vadinama ir Neptūnu III. Pirmą ir paskutinį kartą šis palydovas buvo stebėtas 1989 m. Nuo tada į teleskopų ar zondų objektyvus jis nebuvo patekęs.