Plesecko kosmodrome antradienį pirmąkart išbandyta šachtinio bazavimo tarpžemyninė balistinė raketa (TŽBR) „Jars“, pranešė Rusijos strateginių raketinių pajėgų (RSRP) atstovas pulkininkas Igoris Jegorovas.

NASA marsaeigis "Curiosity" Raudonojoje planetoje praleido jau beveik 1,5 metų ir nuriedėjo tik beveik 4,5 km. Nors jo ratai pagaminti iš aukštos kokybės aliuminio, jie nėra amžini. Praėjusią savaitę NASA ekspertai itin atidžiai apžiūrėjo marsaeigio ratų būklę. Ir buvo pritrenkti: tie 4,5 km Marso paviršiaus juos smarkiai suniokojo.

Naujas astrofizikų tyrimas atskleidė, kad mūsų Galaktika turi ne dvi, kaip buvo manoma anksčiau, o keturias spiralines vijas. Tai nustatė Lidso universiteto (D. Britanija) mokslininkai, vykdantys „Red MSX Source Survey“ tyrimų projektą.

JAV mokslininkai, analizuojantys kosminio aparato „Cassini“ atliktų tyrimų duomenis, priėjo išvadą, kad Saturno žiedų sistema susiformavo prieš maždaug 4,4 milijardus metų, tai yra, netrukus po paties Saturno susidarymo.

Marsas – arčiausiai Žemės esanti planeta. Jau ištisus dešimtmečius mokslininkai diskutuoja, ar Raudonojoje planetoje kadaise buvo gyvybė, tekėjo vanduo ir t. t. JAV mokslininkai teigia surinkę įrodymų, jog planetoje vis dar teka sūrus vanduo.

Anot Danijos fizikos teoretikų, gali būti, kad visata ne tik ruošiasi, bet jau ir pradėjo griūti: visatos griuvimo procesai galbūt jau dabar šviesos greičiu ryja viską, kas pasitaiko jų kelyje. Ir viskas visatoje – įskaitant ir mus – galiausiai susitrauks į mažą rutulį. Apie tokius visatos procesus byloja nauji Danijos fizikų matematiniai skaičiavimai.

Naudojant naujausių technologijų galimybes, astronomai padarė dar niekad nematytus netoliese esančios žvaigždžių pliūpsnio galaktikos M82 vaizdus. Žvaigždžių pliūpsnio galaktikos - tai vietos, kuriose susiformuoja daugiausiai žvaigždžių. Šie nauji duomenys rodo tankių dujų srautų sklidimą galaktikos disku, kuris sutampa su žvaigždžių formavimosi vietomis.

Pakankamai neįtikėtina jau tai, kad mūsų visatai – 13,8 mlrd. metų. Tačiau su jos amžiumi gali būti dar labiau neįtikėtinų dalykų. Mokslininkai iškėlė prielaidą, kad visata galbūt apskritai neturi pradžios ir yra begalinė. Tai reikštų, kad niekada nebuvo jokių singuliariųjų taškų ir jokių didžiųjų sprogimų.

Jei tikite tuo, ką jums pateikia Hollywoodas, tai tikriausiai ateivius įsivaizduojate kaip gigantiškus ir labai nežmogiškus padarus. Kadangi mokslininkai dažniausiai nekuria filmų, o režisieriai mažai būna susiję su mokslu, tokio ateivių portreto tiksliu tikrai negalima laikyti.

Projekto "Mars One" steigėjas, olandas Basas Lansdorpas, planuojantis po kelių metų į Marsą be bilieto atgal išsiųsti pirmuosius žmonijos kolonistus, prabilo apie tai, kad palikuonių jie sulaukti negalės – bent jau kol nebus atlikti reprodukcijos eksperimentai su gyvūnais ir nepaaiškės, kad Marso sąlygomis įmanoma susilaukti sveikų palikuonių.