Senovės khmerų imperijos sostinės Ankoro žemėlapis pirmą kartą tikslinamas naudojant lazerio šviesą, pasitelkiant vietovės skenavimo (zondavimo) lazeriu iš orlaivio technologiją LIDAR (Light Detection and Ranging). Ši, palyginti nauja technologija, leidžia išanalizuoti net smulkiausius paviršiaus reljefus naudojant spalvinio kodavimo metodą.
Nors Lietuva pasižymi bene didžiausiu piliakalnių tankumu visame pasaulyje, o daugelyje šalies apylinkių šie dariniai yra noriai lankomi turistų, uostamiesčio ir Klaipėdos rajono piliakalniai kol kas netapo traukos objektais. Jie ne tik nėra pakankamai tyrinėti, bet ir sunkiai pasiekiami norintiems juos aplankyti, o jų forma vos atpažįstama dėl išsikerojusių želdinių.
Žvelgiant į Klaipėdą nuo laivo denio jūroje iš pradžių išvysi ilgą šviesiomis ir tamsiomis dėmėmis išmargintą horizontalią juostą. Artėjant kranto link joje išryškėja Kuršių nerijos ir Melnragės kopagūbris, įplaukos į marias molai. Vėliau tamsios dėmės virsta atpažystama želdynų, miško žaluma, o šviesios - pliažo bei kopų smėliu. Būtent šios kraštovaizdžio detalės - smėlio, kopų, miško juosta ir atsiverianti marių įplauka - pasitinka kiekvieną atplaukiantį į Klaipėdą laivu jau nuo miesto įkūrimo 1252 m.