Меню

Free protonmail

Назад Главная » Каталог статей » Istorijos paslaptys
1885 - ŲJŲ M. BIRŽELIO 1 D. Į MAŽYTĘ BAŽNYTĖLĘ REN-LE-ŠATO KAIMELYJE ATVYKO NAUJAS ŠVENTIKAS, 33-JŲ METŲ AMŽIAUS BERANŽĖ SONJERAS. TAI BUVO GRAŽUS, TVIRTO KŪNO SUDĖJIMO VYRIŠKIS, ENERGINGAS IR NEKVAILAS ATRODĖ, KAD JAM BUVO NUMATYTA PUIKI KARJERA SEMINARIJOJE JIS BUVO VIENAS IŠ PIRMAUJANČIŲJŲ. TAČIAU JAUNASIS KIURE PAREIKALAVO, KAD BŪTŲ PASIŲSTAS TARNAUTI Į RYTŲ PIRĖNŲ KAIMELĮ, KURIAME GYVENO VOS 200 ŽMONIŲ, O PATS KAIMELIS NUO ARTIMIAUSIO KARKASONO MIESTO BUVO NUTOLĘS PER 40 KM. KUKLIAME ŠVENTINIAME MINĖJIME, KURIS BUVO SURENGTAS JAUNIEMS DVASININKAMS SEMINARIJOS BAIGIMO PROGA, SONJERAS TAIP PAAIŠKINO SAVO PASIRINKIMĄ: „AŠ UŽAUGAU KAIMYNINIAME KAIME. REN-LE-ŠATO - TAI TARSI ANTRIEJI NAMAI".

Senovės khmerų imperijos sostinės Ankoro žemėlapis pirmą kartą tikslinamas naudojant lazerio šviesą, pasitelkiant vietovės skenavimo (zondavimo) lazeriu iš orlaivio technologiją LIDAR (Light Detection and Ranging). Ši, palyginti nauja technologija, leidžia išanalizuoti net smulkiausius paviršiaus reljefus naudojant spalvinio kodavimo metodą.

1865-ųjų. metų katastrofišku pietiečių pralaimėjimų baigėsi pats kruviniausias karas Amerikos istorijoje tarp Siaurės ir Pietų. Margaret Mičel savo romane „Vėjo nublokšti“ taip rašė: „Mėnesiais per plantacijas traukė būriai baisių, apžėlusių, nudriskusių, panašių j baidykles žmonių būriai“. Tai į savo šeimas grižo sumuštos konfederatų armijos kariai. Jiems priešpriešiais traukė kažkada pietiečių į nelaisvę paimti federalai. Nors karo veiksmai jau buvo pasibaigę, tačiau ne visiems buvusiems belaisviams pavyko sėkmingai pasiekti namus.
Kadangi vasarą ilgus tekstus rašyti labai sunku, belieka remtis vaizdo informacija. Filmas „Valdžios žiedas“(the Ring of Power) anglakalbėje erdvėje platinamas jau gana senai, nuo 2007 m. Socialiniai tinklai jį ne kartą blokavo, bet jis vėl atsirasdavo kitais pavadinimais. Kai kuriose valstybėje jį iki šiol draudžiama žiūrėti. Kažkur prieš metus į akiratį pateko rusų kalba įgarsinta šio filmo versija. Kažkuria prasme jis atkartoja Zeitgeist tematiką, bet griebia daug plačiau ir giliau.

Nors Lietuva pasižymi bene didžiausiu piliakalnių tankumu visame pasaulyje, o daugelyje šalies apylinkių šie dariniai yra noriai lankomi turistų, uostamiesčio ir Klaipėdos rajono piliakalniai kol kas netapo traukos objektais. Jie ne tik nėra pakankamai tyrinėti, bet ir sunkiai pasiekiami norintiems juos aplankyti, o jų forma vos atpažįstama dėl išsikerojusių želdinių.

Netoli Klaipėdos, Danės upės pakrantėje, archeologai spėja aptikę senovinės kuršių pilies ir gyvenvietės, kuri gyvavo iki vokiečių ordinui įkuriant Klaipėdą, liekanas. Atlikti tik žvalgomieji jos prieigų tyrimai, tačiau atradimą specialistai jau dabar vadina sensacija.
Mokslininkai Rytų Meksikoje rado 30 kapaviečių su daugybe keramikinių figūrų iš ikiispaniškojo laikotarpio. Radimvietėje Verakruso valstijos pietuose taip pat atkasta kalkakmeniu dengta piramidė, pranešė Antropologijos ir istorijos institutas (INAH). Pirmaisiais vertinimais, tai gali būti iki 2000 metų senumo kapavietės.
Lietuvos senovės mylėtojus nuo seno žavėjo piliakalniai – garbingas kovas menančių pilių likučiai. Lietuvos miškus ir jų glūdumose pasislėpusias pilis apdainavęs Simonas Daukantas jas vertino kaip vieningą, tarpusavyje suaugusį gynybinį žiedą. Lietuvių tautinio atgimimo patriarchui Jonui Basanavičiui senosios Lietuvos pilys ir piliakalniai buvo išskirtinės lietuviškumo salos, o jų apleistumas jam simbolizavo varganą lietuvių tautos padėtį, praradus savo valstybę.

Žvelgiant į Klaipėdą nuo laivo denio jūroje iš pradžių išvysi ilgą šviesiomis ir tamsiomis dėmėmis išmargintą horizontalią juostą. Artėjant kranto link joje išryškėja Kuršių nerijos ir Melnragės kopagūbris, įplaukos į marias molai. Vėliau tamsios dėmės virsta atpažystama želdynų, miško žaluma, o šviesios - pliažo bei kopų smėliu. Būtent šios kraštovaizdžio detalės - smėlio, kopų, miško juosta ir atsiverianti marių įplauka - pasitinka kiekvieną atplaukiantį į Klaipėdą laivu jau nuo miesto įkūrimo 1252 m.

Po 2 mlrd. metų paskutiniai, ištvermingiausi gyvieji organizmai tūnos skysto vandens kišenėse giliai po žeme, tvirtina St. Andrews universiteto (JK) astrobiologas Jackas O'Malley Jamesas. Jo atliktas tyrimas taip pat skatina galvoti, kad panašiose planetose, besisukančiose apie kitas žvaigždes, įmanoma būtų rasti pačių atspariausių gyvybės formų, tačiau gyvybės ženklai būtų labai menki.
Назад 1 2 ... 5 6 7 8 9 Вперёд