Klaipėdos pakraščių piliakalniai: trūksta ir tyrimų, ir takų

"Kiek žinau, Klaipėdos rajono piliakalnių sutvarkymui yra parengtas projektas. Planuojama įrengti informacinius stendus ir kitą infrastruktūrą. Bet tai nėra didžiausia problema. Kol kas didžiausia bėda - piliakalnių prieinamumas. Savivaldybė žada, jog kai bus rasta lėšų, bus sprendžiamas ir šis reikalas. Tokiu atveju būtinai sudarytume specialų maršrutą, kad Klaipėdos rajono svečiai galėtų patogiai apžiūrėti šį istorinį paveldą. Šiuo metu labai daug besiteiraujančiųjų apie piliakalnius nėra, tačiau vienas kitas atsiranda. Bet ir jų mes negalime ten siųsti, nes tokiu atveju žmonėms negalėtume nurodyti, kaip prie piliakalnių privažiuoti ar prieiti", - pasakojo L. Lengvinaitė.

Didins patrauklumą

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija šiuo metu vykdo projektą "Klaipėdos rajono kultūros paveldo objektų (piliakalnių) patrauklumo didinimas". Vykdant projekto veiklą bus pradėti tvarkyti šie Klaipėdos rajono piliakalniai: Dovilų, Eketės, Gerduvėnų, Kalniškės, Mockaičių, Norgėlų, Daukšaičių, Skomantų, Veiviržėnų, Vyskupiškių ir Žvaginių.

Eketės piliakalnis galėjo būti Pilsoto žemės politinis centras. Šiuo metu šį piliakalnį be nuorodų rasti sunku, o vasaros metu jį slepia dar ir suvešėję želdynai.

"Šalia visų vienuolikos piliakalnių bus įmontuotos šiukšliadėžės, suoliukai ir informaciniai stendai, parengti piliakalnių lankymo žemėlapiai. Bus pastatytos iš viso 24 informacinės nuorodos. Vienas informacinis stendas bus pastatytas prie Klaipėdos rajono informacinio centro. Projektas neapima piliakalnių želdynų sutvarkymo, mėginsime prašyti seniūnijų, kad nušienautų piliakalnius ir bent minimaliai sutvarkytų teritorijas", - pasakojo projekto vadovė, Klaipėdos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Dobrovolskienė.

Tikimasi, jog darbus pavyks užbaigti iki rugsėjo. Bendra projekto vertė - per 100 tūkst. litų.

Kliūtis - lėšos

Į Klaipėdai priklausančius piliakalnius taip pat ruošiamasi atkreipti dėmesį. Klaipėdos miesto savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė patikino, jog Klaipėdos miesto savivaldybės 2013-2020 metų strateginės plėtros plane yra numatyta, jog pagal parengtus projektus planuojama sutvarkyti Klaipėdos teritorijoje esančius piliakalnius bei kapines.

"Jau seniai yra parengti Žardės ir Purmalių piliakalnių techniniai sutvarkymo projektai. Dabar laukiama, kol atsiras kokia nors programa,pavyzdžiui, Europos Sąjungos ar kitokia, pagal kurią būtų galima šių projektų įgyvendinimą finansuoti. Taigi planuose yra, tačiau laukiame galimybės. Per praėjusį programavimo laikotarpį, kuris tęsiasi iki šių metų, nebuvo tokia finansinė galimybė neatsirado. Labiau kreiptas dėmesys į dvarus ir panašius objektus", - pasakojo I. Butenienė.

Visai neseniai buvo atsiradusi galimybė padidinti prieinamumą prie Klaipėdai priklausančio Purmalių piliakalnio - iki jo turėjo būti nutiestas naujasis Klaipėdos dviračių ir pėsčiųjų takas nuo Biržos tilto. Tiesa, projekto eigos metu nuspręsta jį tiesti iki Klaipėdos gatvės tilto. Ilgesniam takui pritrūko lėšų.

"Nutiesti iki piliakalnio neužtekom pinigų. Gavome tiek, kiek gavome, dar pridėjome ir savo lėšų, kad būtų ištisas ir baigtųsi ties tiltu. Dėmesys piliakalniams - sudėtingas reikalas. Norint investuoti į piliakalnių infrastruktūrą, padaryti juos patrauklius turistams, atsiveria didelis problemų ratas, pavyzdžiui, reikalingi tyrinėjimai - jie gi valstybės saugomi objektai. Bet kokiu atveju, norint ką nors daryti, reikia sulaukti pinigų", - pasakojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė.

Nors Lietuva pasižymi bene didžiausiu piliakalnių tankumu visame pasaulyje, o daugelyje šalies apylinkių šie dariniai yra noriai lankomi turistų, uostamiesčio ir Klaipėdos rajono piliakalniai kol kas netapo traukos objektais. Jie ne tik nėra pakankamai tyrinėti, bet ir sunkiai pasiekiami norintiems juos aplankyti, o jų forma vos atpažįstama dėl išsikerojusių želdinių.

Nors Klaipėdos miestui priklauso vos du piliakalniai, gerokai daugiau, net keliolika, jų yra Klaipėdos rajone.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) direktorius Jonas Genys išskyrė keturis Klaipėdos pakraščių piliakalnius - uostamiesčio teritorijoje esančius Žardės ir Purmalių bei Klaipėdos rajonui priklausančius Laistų ir Eketės. Visi šie piliakalniai datuojami I - XIII a.

Svarbus prekybinis centras

J. Geniui labiausiai teko prisiliesti prie pietinėje Klaipėdos dalyje, dešiniajame Smeltalės upės krante, esančio Žardės piliakalnio teritorijos. Čia stovėjo 1253 m. minima kuršių pilis Žardė.

ŽARDĖ. Žardės piliakalnis ir papėdės gyvenvietės galėjo būti antru svarbiausiu prekybos centru Lietuvos teritorijoje. Čia stovėjo 1253 m. minima kuršių pilis Žardė.

"Prieš dešimtį metų esu šio piliakalnio teritoriją tyrinėjęs. Toje vietoje yra svarbi gyvenvietė, kurios kultūriniai sluoksniai rodo, kad tai buvo aiškus ankstyvųjų viduramžių prekybos centras. Antrasis toks Lietuvos teritorijoje, nes pirmasis buvo įsikūręs Palangoje, Birutės kalno komplekte. Kiti buvo išsidėstę tik kitose valstybėse, pavyzdžiui, Latvijoje, todėl Žardės piliakalnis atsiduria gražioje itin svarbių Baltijos jūros prekybos centrų kompanijoje", - įdomių istorinių faktų atskleidė J. Genys.

Visai netoli Žardės piliakalnio, tik jau kitoje upės pusėje, yra ir Laistų piliakalnis. Netoliese būtų galima aptikti ir Gibišių piliakalnį, tačiau pastarasis sovietmečiu buvo sunaikintas.

Šiaurinėje dalyje, iš karto už miesto, esantis Purmalių piliakalnis, anot istoriko, nėra labai išraiškingas, nes šiuo metu yra smarkiai apaugęs įvairiais želdynais. Šis piliakalnis nėra išsamiai tyrinėtas.

Šio piliakalnio kaimynystėje, tačiau jau Klaipėdos rajone, dešiniajame Eketės krante, yra Eketės piliakalnis, kuris, anot J. Genio, yra labai svarbus istoriškai. Čia stovėjo 1253 m. minima kuršių pilis Eketė. J. Genio manymu, tai galėjo būti Pilsoto žemės politinis centras.

LAISTAI. Visai netoli Žardės piliakalnio, tik jau kitoje upės pusėje, yra ir Laistų piliakalnis. Netoliese būtų galima aptikti ir Gibišių piliakalnį, tačiau pastarasis sovietmečiu buvo sunaikintas.

Mažai tyrinėti

"Visi šie piliakalniai yra labai mažai tyrinėti. Laistus su profesoriumi Vladu Žulkumi labai seniai esame kasinėję, tačiau daugiau tik papėdės gyvenvietę. Aš pats esu Žardės gyvenvietės apačią tyrinėjęs. Aikštelės nesu tyręs ir niekas nėra tuo užsiėmęs, ten, beje, ir kapinaitės yra buvusios, ir dabar yra kapų. Iš visų minėtų keturių piliakalnių, ko gero, daugiausiai yra kasinėta Eketė, tačiau taip pat labai seniai. Ten buvo aptiktos ir amatininkų dirbtuvės. Bet, aišku, tai tik labai nedideli fragmentiški tyrimai, kurie neleidžia sakyti, kad piliakalnis yra ištirtas. Yra tik "pačiupinėta". Tai leidžia abstrakčiai suvokti struktūrą ir laikotarpį, bet ne daugiau", - teigė J. Genys.

PASVARAS. Vertikalių audimo staklių pasvaras, rastas Žardės piliakalnio papėdės gyvenvietėje (II tūkst. pradžia). Jono GENIO nuotr.

Muziejaus direktorius neabejoja, jog jei piliakalniai būtų tyrinėti daugiau, sužinotume įdomių faktų apie Klaipėdą ir Klaipėdos apylinkes, kurių dar nežinojome.

"Tyrimai ir yra kelias ne tik mokslui pažinti tuos objektus, bet ir juos populiarinti tiek švietimo, tiek edukacine, tiek kitomis prasmėmis. Prieš 20 metų buvo žinomas vien tik Žardės piliakalnis. Per tą laiką, kai pradėjome tirti, paaiškėjo, kad yra kultūrinis sluoksnis, gyvenvietės ir kiti įdomūs dalykai, apie kuriuos net nenutuokėme. Visa tai pasklidę maždaug 14 ha plote. Tik tyrimai atskleidžia tas paslaptis. Jeigu objektas netirtas, tai gali bandyti naudotis tik negausiais rašytiniais šaltiniais, daugiau nelabai ką turi. O kai tiri, visa tikroji istorija tik tada ir atsiskleidžia", - mano istorikas.

LIEKANOS. Pastato su plūkto molio sienomis liekanos, rasto Žardės piliakalnio papėdės gyvenvietėje (XII-XIV a.)

Sunkiai pasiekiami

J. Genio teigimu, tai, kad piliakalniuose ir jų apylinkėse nėra atlikta pakankamai tyrimų, lemia ir faktą, jog apie šiuos piliakalnius ne visada žino ir Klaipėdoje bei Klaipėdos rajone gyvenantys žmonės.

"Žmonėms informacijos, žinoma, nepakanka. Tai galiu sakyti drąsiai, nes žinau situaciją. Informacija yra gana nekonkreti, jeigu objektas nėra tirtas. Ir kitam žmogui sunku ką nors pateikti. Turėdamas skurdžią informaciją gali nebent apibrėžti piliakalnio morfologiją, tačiau paprastam žmogui tai nėra įdomu. Reikia piliakalnius "pakrauti" svarbių istorinių faktų, tokių, kurie galėtų sudominti kraštiečius, tiktų ir intriguojančios legendos. Papasakoti, iš kurios pusės supiltas pylimas - mažoka", - mano MLIM direktorius.

PUODAS. Restauruotas žiestas puodas, rastas kasinėjant Žardės piliakalnio papėdės gyvenvietę. Jono GENIO nuotr.

J. Genys sutiko su faktu, jog trūksta ir elementarios informacijos, kaip piliakalnius pasiekti fiziškai. Tikrai ne kiekvienas be papildomų žinių lengvai rastų kelią. Greičiausiai nežinotų nei kaip privažiuoti, nei kaip pėsčiomis pasiekti. Ką jau kalbėti apie tuos, kurie važiuoja pro šalį ir net nežino, jog šalimais stūkso įdomiausius istorinius faktus slepiantis piliakalnis, mat jo link nėra jokių nuorodų.

"Jeigu kalbame apie prieinamumo gerinimą, kiekviename knygyne, kioske ar kitose viešose lengvai pasiekiamose vietose turėtų būti platinamos nebrangios specialios schemos, kuriose būtų pažymėtos žymiausios Klaipėdos ir apylinkių vietos, tarp jų ir piliakalniai. Tik turėdami aiškią specialią schemą žmonės galėtų šias istorines vietas pasiekti. Žinoma, reikia ir nuorodų, informacinių lentų", - teigė istorikas.

Sudarytų maršrutus

Tai, jog sutvarkyti keliai prie žymiausių Klaipėdos ir rajono piliakalnių galėtų paskatinti naujas turistines kryptis, patvirtino ir Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

"Žinoma, jei priėjimas prie piliakalnių būtų sutvarkytas, būtų pateikta daugiau informacijos apie juos, tai jie galėtų tapti gana patraukliais turistiniais objektais. Kituose Lietuvos regionuose piliakalniams skiriama daugiau dėmesio. Bet, matyt, Klaipėdoje, kaip didmiestyje, yra kiek kitokia specifika. Bet kuriuo atveju piliakalnių prieinamumas tikrai ne pakenktų, o atneštų nemažos naudos, kaip ir visi galimi papildomi turistiniai objektai", - teigė R. Savickienė.

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro turizmo informacijos vadybininkė Lina Lengvinaitė taip pat užsiminė, jog didžiausia problema šiuo metu yra piliakalnių, kurių rajone skaičiuojama net keliolika, pasiekiamumas.