Iš mėsininkų - į milijardierius Astorų šeima

Konspirologijos specialistai teigia, kad mūsų pasaulį jau daug amžių valdo slaptos draugijos. tiesa tai ar ne - patikrinti sunku, tačiau versija, kad visos žmonijos gyvenimą valdo 13 masonų ložių, iš kurių 7 yra ypač privilegijuotos, gali lygiai taip pat egzistuoti, kaip ir kitos versijos. Teigiama, kad vienai iš privilegijuotųjų ložių priklauso Astronų šeima, kurios istorija atrodo tiesiog neįtikėtina.

Burtininkai iš Valdorfo

XVIII-o amžiaus viduryje Valdorfe, kuris yra Badeno hercogystėje Vokietijos pietvakariuose, gyveno mėsininkas Johanas Jakobas Astoras. Kalbama, kad jo protėviai Astorai (Ašdorai) į Vokietiją persikėlė iš Prancūzijos. Šeima, kurios šaknys siekia XVI amžių, lyg tai turėjo rytietišką kilmę ir slapta

praktikavo kažkokį senovinį kultą. Vokietijos hercogystėje buvo keletas miestų ir kaimų, apie kurių gyventojus buvo kalbama kaip apie burtininkus ir raganas. Vėliau šventoji inkvizicija nenuleido akių nuo šių vietų, nuo 1500 iki 1650 metų ne viena šimtinė “raganų ir burtininkų” buvo sudeginta laužuose, o tai tikrai nepagerino padėties. Liaudis ir toliau gyveno taip, kaip norėjo, ir Astorų šeima po kiek laiko tavo vienu iš pirmaujančių “burtininkų” klanų Heidelbergo apylinkėse.

Tačiau visa tai legendos. Tolimesnė šeimos istorija yra gerai ištyrinėta ir žinoma.

Johanas Jakobas tapo našliu ir po kurio laiko vedė antrą kartą, o du iš trijų jo sūnų tučtuojau paliko namus. Vėliau iš namų išvyko ir 17-metis Džonas Džeikobas. Trejus metus jis gyveno Londone, vyresniam broliui padėjo muzikos instrumentų parduotuvėje ir mokėsi anglų kalbos. Po to jaunėlis brolis išvyko už Atlanto pas vidurinį brolį, kuris Niujorke atidarė mėsos parduotuvėlę. Džonui Džeikobui teko padirbėti ir mėsininku. Tačiau garbėtroškos jaunuolio svajonė buvo visiškai kitokia. Plaukiant per Atlanto vandenyną laive jam teko bendrauti su pakeleiviu, kuris gerai žinojo kailių verslą. Jaunasis Džonas nusprendė, kad ir jam būtų gerai organizuoti kažką panašaus. Praėjo dar keletas metų ir Džonas Džeikobas turėjo nuosavą verslą. Jis vedė Sarą Tod, gavo ne tik kraitį (beje, nelabai didelį), tačiau ir galimybę patekti į Niujorko aristokratų ratą. Vėliau jis tapo vienos iš masonų ložės meistru.

Turtingiausias Amerikos žmogus

Greitai Džeikobas užsiėmė sandoriais su nekilnojamu turtu, įsigijo keletą prekybinių burlaivių. Tuo metu daugelis laivų savininkų savo versle turėjo didelių sunkumų ar net bankrutuodavo. Tačiau tai visiškai nelietė Astoro! 1807 m. JAV vyriausybė amerikiečių laivų savininkams įvedė embargą krovinių plukdymui. Tačiau būtent tuo metu, veikdamas per du pažįstamus iliuminato ordino narius, Džonas Džeikobas gavo specialų leidimą savo kliperiams ir labai greitai pasakiškai praturtėjo. Kartais tik vienas Astorui priklausančio kliperio reisas atnešdavo 200 tūkstančių dolerių pelną - iš tiesų didžiulė suma tais laikais!

1812 m., kai Europoje vyko karas, Džonas Džeikobas pigiai supirkinėjo prekybinius laivus ir vyriausybės obligacijas - visa tai jam padėjo dar labiau padidinti savo turtus.

Tarp verslininkų Džonas Džeikobas buvo žinomas kaip chamas, stuobrys ir galintis padaryti bet kokį chuliganišką išsišokimą. Kartą kviestinių pietų metu, kur susirinko Niujorko elitas, kažkas mėsininko sūnui pasakė pastabą dėl nešvarių rankų. Šis ilgai negalvojo, nusivalė rankas į kaimyno baltinius ir toliau tęsė vaišes.

Daugelis žinojo apie jo įprotį ilgai negrąžinti skolų, sudaryti abejotinus sandorius, o samdomi darbuotojai Astorą laikė beširdžiu ir šykščiu šeimininku. Tačiau ar kas nors gali tapti milijardieriumi, turėdamas švelnų charakterį ir romantišką sielą!

Savo memuaruose Diuponų-Bronfmanų šeimos atstovas Astorą charakterizavo kaip žmogų, neturintį jokio žavesio, šmaikštumo, elegancijos. Tačiau visi šie trūkumai nekliudė jam draugauti su įtakingais masonais iš politikų ir aristokratų tarpo, o taip pat bičiuliautis su kažkokio satanistinio klano iš Oregono valstijos atstovais. Be to, dar buvo kalbama, kad buvimo Londone metu jis buvo užverbuotas britų žvalgybos.

Veždamas iš Kinijos arbatą ir sandalo medį (buvo kalbama, kad jis nevengdavo gabenti ir opiumo) ir vėliau tai parduodamas Europoje, Džonas Džeikobas toliau krovė savo turtus. Nemažai jis užsidirbo ir finansinės panikos, kilusios 1837 metais metu. Gyvenimo pabaigoje Astoras tapo pačiu turtingiausiu Amerikos žmogumi. Pagal 1844 m. duomenis jo investicijos sudarė 1/15 visų investicijų JAV teritorijoje dalį, o jo turtai šiuolaikiniu kursu buvo vertinami 110 milijardų dolerių.

Kalbama, kad prieš mirtį Astoras apgailestavo: “Aš gailiuosi tik to, kad nesuspėjau nupirkti viso Manheteno”. Tačiau pirmasis Amerikos milijardierius spėjo tapti ir pirmuoju labdariu - jis paaukojo 400 tūkstančių dolerių Astoro bibliotekai įsteigti bei įkūrė nedidelį teatrą Manhetene. Nors jis ir garsėjo kaip grubus žmogus, tačiau yra pasakęs, kad jame “visada buvo trauka grožiui”. Teatras egzistavo neilgai, jis buvo nugriautas po vienų jame įvykusių muštynių tarp anglų ir airių. Visiškai kitoks likimas ištiko biblioteką. Joje buvo sukaupta puikių knygų, apie kurių skaičiaus padidina rūpinosi daugybė Astoro I palikuonių. Ši biblioteka tapo viešaja Niujorko biblioteka, kuri yra viena iš 5 didžiausių visame pasaulyje.

“Titanikas”, Echnatono Mokinė ir Vikontai

Džono Džeikobo palikuonys daug investavo į geležinkelių tiesimą, pastatė keletą “Astorijos” viešbučių. Sis viešbučių tinklas išgarsėjo visame pasaulyje. Kartu su Rokfelerių šeima įkūrė “Chase Manhattan Bank”, pagarsėjo labdaringa veikla, tačiau daugelis iš jų ir toliau vykdydavo savo protėvių kulto ceremonijas. Džono Džeikobo sūnus Viljamas Astoras, paveldėjęs iš tėvo turtingiausio Amerikos žmogaus titulą, garsėjo savo originalumu ir paslaptingu gyvenimo būdu.

O kartais milijardierių gyvenimo istorijos galėtų būti verto Holivudo filmo. Tiesa, ne visada su laiminga pabaiga...

1864 m. gimęs Džonas Džeikobas Astoras IV ne tik įėjo į kelių didžiausių JAV kompanijų direktorių tarybas, bet buvo ir gana talentingas rašytojas ir parašė mokslinį-fantastinį romaną “Kelionė į kitus pasaulius”. 1912 m. Džonas Džeikobas su jauna žmona, kuri buvo penktą mėnesį nėščia, išplaukė į lemtingą kelionę “Titaniku”. Kai laivas susidūrė ledkalniu ir žmonėms teko gelbėtis, Džonas Džeikobas įsodino žmoną į gelbėjimo valtį, o pats, kaip ir kiti vyrai, liko laive. Po kelių dienų sustingusį milijardieriaus kūną jūroje aptiko mažytis žvejybinis laivas.

Ava Alisa Miurelė Astor - Džono Džeikobo duktė iš pirmos santuokos -gyveno gyvenimą, pilną aistrų. Pirmasis jos vyras, buvęs caro armijos karininkas kunigaikštis Seržas Obolenskis anksčiau buvo vedęs Aleksandro II dukrą. Alisos ir Seržo tuoktuvės Karališkoje koplyčioje Savojoje britų spaudos buvo pripažintos vienu iš svarbiausių 1924 m. įvykiu. Po metų jiems gimė sūnus Ivanas. Po kelių dešimtmečių jis po tarnybos JAV KJL padarė nuostabią leidėjo ir finansų analitiko karjerą. Dar mokydamasis Jeilio universitete, Ivanas įstojo į slaptą draugiją.

Pati Ava Alisa visą gyvenimą žavėjosi senovės egiptiečių magija ir save laikė kažkokios Egipto princesės ir Echnatono mokinės reinkarnacija. Alisa turėjo labai stiprių hipnotizuojančių sugebėjimų ir lengvai galėjo palenkti praktiškai kiekvieno žmogaus valią. Astoro dukra buvo tarp pirmųjų žmonių, įžengusių į atrastą faraono Tutanchamono kapavietę. Ten Alisa sau nusižiūrėjo vieną nuostabaus grožio vėrinį. Pagal padavimą, faraono prakeiksmas tiesios pražudė tuziną ekspedicijos archeologų ir sponsorių, tačiau tai visiškai nepalietė ledi Astor. Tačiau paskutinius dešimt savo gyvenimo metų ji praleido vienatvėje.

Po truputį amerikietiška Astorų šeimos šaka išnyko. Tačiau angliška linija klesti ir šiandien. Ji prasidėjo nuo Viljamo Voldorfo Astoro (1848-1919), kuris trejus metus dirbo JAV pasiuntiniu Italijoje, o 1890 metais persikėlė į Angliją, kur po kiek laiko gavo vikonto titulą ir tapo senovinės Chevero pilies šeimininku. Šiais laikais jo palikuonių turtas vertinamas maždaug 40 milijardų dolerių. Vikontai nepagailėjo pinigų ir apmokėjo pačius išsamiausius genealoginius tyrimus, kurie pateikė įdomius rezultatus. Paaiškėjo, kad Astorų protėvis, kurio vardas buvo Sturas, į Britaniją atvyko su normanais, kuriems vadovavo Vilhelmas Užkariautojas, dar 1066 metais. Už parodyta mūšiuose narsą Vilhelmas kariui padovanojo sodybą, tačiau greitai Sturo palikuonys persikėlė į žemyninę Europą. Jie apie save paliko prisiminimus įvairia veikla, tačiau dabartinių Astorų šeimos kelias į turtus prasidėjo nuo Valdorfo mėsininko sūnaus organizuoti nuosavą verslą. Kokios jėgos padėjo pirmajam milijonieriui ir labdariui įgyvendinti savo svajones, istorija apie tai nutyli...