Ramos tilto paslaptis

Skrendant tarp Indijos ir Šri Lankos vienoje vietoje jūroje galima pastebėti keistą seklumą, kuri, truputi išsilenkdama, jungia salą ir žemyną, šią seklumą musulmonai vadina Adomo tiltu, o induistai – Ramos
tiltu.

Keista sekluma

Musulmoniškas pavadinimas atsirado dėl to, kad šios religijos pasekėjai mano, jog iš rojaus išvarytas Adomas ant žemės žengė būtent Ceilone (dabartinėje Šri Lankoje). Į žemyną, t.y. į Indiją, perėjo šia keista sausuma, labai panašia į tiltą. Induistai galvoja, kad tai iš tiesų yra dirbtinis tiltas, kurį neatmenamais laikais imperatoriaus Ramos įsakymu pastatė Chanumano vadovaujama beždžionių armija. Indų epe Ramajana pasakojama, kad tilto statybai vadovavo Nala – legendinio dieviškojo statytojo Višvakarmano sūnus. Šiuo tiltu Ramos armija persikėlė į Šri Lanką, kur susikovė su jos valdovu demonu Ravana, kuris pagrobė Ramos mylimąją Sitą. Viduramžiais arabų kartografų nupieštuose žemėlapiuose ši sekluma pažymėta kaip tikras virš vandens esantis tiltas, kuriuo kiekvienas norintis gali iš Indijos pasiekti Šri Lanką. Situacija pasikeitė 1480-ais metais, kai įvyko stiprus žemės drebėjimas ir po to kilo labai stipri audra. Dėl šių veiksnių tiltas nusėdo ir dalinai sugriuvo. Tačiau portugalai bei anglai ir toliau jį žemėlapiuose vaizdavo kaip dirbtinį statinį, dambą ar tiltą.

Tilto ilgis siekia beveik 50 km, o plotis svyruoja nuo 1,5 iki 4 km, jūros gylis šalia statinio – 10-12 m. Didžioji tilto dalis panirusi po vandeniu, vietomis netgi daugiau nei 1 m gylyje. Ir dabar šiuo tiltu galima pereiti nuo pradžios iki pabaigos, tai akmenine juosta brendant iki kelių, tai pasineriant iki juosmens ar giliau.

Vienintelė rimta kliūtis – taip vadinamas Pambaso praėjimas tarp Ramesvaro salos ir Ramdano iškyšulio, kuriuo gali plaukti nedideli prekybiniai laivai. Nedaugeliui narsuolių, kurie ryžtasi pereiti tiltu, šioje vietoje reikia panaudoti savo sugebėjimą plaukti. Tiems, kurie nemoka gerai plaukti, tiltu geriau neiti, nes stipri srovė, tekanti per Pambaso praėjimą, grasina drąsuolius nunešti į atvirą jūrą.

Prakeiktas kanalas

Didieji laivai ir šiandien priversti plaukti aplink Šri Lanką. Tai kelionę prailgina 800 km ir 30 valandų. Dar 1850-ais metais anglų komandoras Teiloras pasiūlė šios problemos sprendimą – per Ramos tiltą iškasti kanalą. 1955-ais metais šį planą panoro įgyvendinti Džavacharlalas Neru. Savo tautos šventąsias vietas griauti neetiška, todėl vyriausybė Indijos Aukščiausiame teisme pareiškė, jog nėra jokių istorinių įrodymų, kad Ramos tiltas buvo pastatytas. Nors „Ramajana“ ir yra šventa knyga, tačiau tai ne istorinė knyga.

Tačiau tikros aistros dėl kanalo statybos įsižiebė jau XXI amžiuje, kai buvo įkurta korporacija „Setusa Mudram“. Ji netgi pradėjo statybos darbus būsimojo kanalo vietoje, tačiau dėl neaiškių priežasčių dalis žemsiurbių buvo sugražintos į uostą dėl gedimų, tame tarpe ir dėl nulūžusių kaušų dantų. Netikėtai kilusi audra išsklaidė statybos darbuose dalyvaujančius laivus ir taip neleido tęsti darbų. Tikintys induistai iš karto pareiškė, kad tai beždžionių karalius Chanumanas saugo savo kūrinį.

2007 m. kovo 27 d., kaip tik Ramos gimimo dieną, tarptautinė visuomeninių organizacijų grupė pradėjo kampaniją „Save Ram Sethu“ – „Išgelbėkime Ramos tiltą“. Kadangi induistams Ramos tiltas yra gyvas jų senosios istorijos įrodymas, prasidėjusios statybos užgavo milijonų tikinčiųjų jausmus. Kampanijos aktyvistai taip pat pareiškė, kad bus pažeista visa vietinė ekosistema, jeigu bus sugriautas tiltas. Į šiaurės rytus nuo tilto yra audringa ir pavojinga Paiko įlanka, o į pietvakarius – rami Manaro įlanka su smaragdo spalvos švariu vandeniu. Ramos tiltas atskiria šias įlankas ir sušvelnina baisias ciklonų ir cunamių pasekmes.

Mokslininkai teigia, kad 2004-ais metais Indiją užgriuvęs cunamis ir pražudęs dešimtis tūkstančių žmonių buvo žymiai susilpnėjęs dėl kelyje pasitaikiusio Ramos tilto. Jeigu nebūtų buvę šio senovinio statinio, aukų galėjo būti žymiai daugiau. Peticiją „Save Ram Sethu“ pasirašė tūkstančiai žmonių. Tilto sergėtojai siūlo alternatyvų projektą – iškasti kanalą didelėje smėlėtoje seklumoje prie Mandapamo kaimo. Kol kas neaišku, ar protestuotojų balsai bus išgirsti.

Faktai liudija – tiltas yra dirbtinis

Mes jau pripratome, kad legendose ir mituose dažnai pasakojama apie seniai mūsų planetoje vykusius realius dalykus. NASA prieš keletą metų publikavo nuotraukas, kurios nustebino netgi Šri Lankos ir Indijos gyventojus. Šiose nuotraukose, padarytose šiuolaikine aparatūra, matomas pats tikriausias tiltas tarp žemyno ir Šri Lankos. Po to, kai NASA paskelbė šias nuotraukas, Indijoje leidžiamas laikraštis „Hindustan Time“ pareiškė, kad iš amerikiečių palydovų darytos nuotraukos įrodo senųjų indų pasakojimų tikrumą ir įvykiai, apie kuriuos pasakojama Ramajanoje, tame tarpe ir Ramos tilto statyba, vyko realybėje.

NASA nusprendė susilaikyti nuo bet kokių pranešimų. Iš palydovų darytose nuotraukose aiškiai

matoma šio rajono geomorfologija. Tačiau, kaip sako NASA specialistai, „iš orbitos padarytos nuotraukos negali suteikti konkrečios informacijos apie salų grandinės kilmę ir amžių ir neįrodo žmonių dalyvavimą, atsirandant šiam objektui“.

Tačiau tokius duomenis, leidžiančius taip teigti, gavo Indijos Geologinė tarnyba GSI. Jos specialistai ištyrė visą Ramos tilto struktūrą. Pačiame tilte ir šalia jo buvo atlikta apie 100 gręžinių, iš kurių paimti grunto pavyzdžiai buvo kruopščiai ištirti. Buvo atliktas magnetinis ir batimetrinis skenavimas. Šie tyrimai parodė, kad neaukšta povandeninė ketera (tiltas) yra ryški anomalija, nes ji dugne prasideda visiškai netikėtai. Keterą sudaro taisyklingos formos 1,5 x 2,5 m dydžio riedulių sankaupa, kuria sudaro kalkakmeniai, smėlis ir koralai. Šie rutuliai guli ant 3-5 m storio smėlio sluoksnio jūros dugne. Ir tik po smėliu yra tvirtas akmens gruntas. Smėlio egzistavimas po rieduliais rodo, kad ketera nėra natūralios kilmės, o yra išklota virš smėlio grunto. Kai kurie rieduliai yra tokie lengvi, kad gali plaukioti vandenyje.

Taip pat buvo nustatyta, kad šie sausumos ruožai nebuvo pakilę dėl kokių nors geologinių procesų ir greičiau primena dambą. Gręžiniuose buvo aptikta vienalytė medžiaga – kalkakmenis. Tiesiai ir tvarkingai sudėti rieduliai rodo, kad juos kažkas čia atgabeno ir specialiai sudėjo.

Nuostabą kelią tik tilto plotis, kuris yra labai didelis armijai ar dar kam nors persikelti. Tačiau taip atrodo tik pagal šiuolaikinius dydžius. Štai ką pasakoja 2009-ais metais pastatyto dokumentinio filmo „Ramos tiltas“ režisierius Aleksandras Volkovas:

– Legendos byloja, kad tiltą statė kariai-beždžionės, kurie buvo milžiniško ūgio. Mes netgi filme pabandėme parodyti, kad šių milžinų aukštis buvo – jūs tikriausiai nepatikėsite – 8 metrai! Tačiau, žiūrint į šį tiltą, pradedi tuo tikėti, nes tokio pločio statinio mums nėra prasmės statyti. Tačiau 8 m aukščio žmonėms, turintiems kažkokią ginkluotę, tikriausiai, buvo logiška statyti tokio pločio tiltą. Žinoma, kyla labai daug klausimų, į kuriuos atsakymus dar reikės rasti.

Vienas tokių klausimų – tilto amžius. Remdamiesi legendomis, vieni induistų teologai teigia, kad Ramos tiltui yra milijonas metų, kiti pateikia kuklesnį skaičių — 20 tūkstančių metų. Kai kurie Vakarų šalių tyrinėtojai paskelbė tiesiog radikalią versiją – tilto amžius yra 17 milijonų metų. Netgi Indijos Mokslų akademija ėmėsi spręsti šią problemą ir paskelbė savo variantą – 3,5 tūkstančio metų, tikriausiai, tai siedama su arijų įžengimu į Indiją. Nors ir yra daugybė neaiškumų, aišku tai, kad Ramos tiltas iš tiesų yra dirbtinis statinys. Galima teigti, kad GSI atlikti tyrimai tai įtikinamai patvirtina.