Laivai vaiduokliai

Jūra, ko gero, yra labiausiai mistiška stichija pasaulyje. Jos tamsios gelmės jau nuo senų laikų masino ir gąsdino žmones savo pavojingumo ir nežinomybe. Narsuoliai leisdavosi ieškoti nuotykių ir kartais be jokių pėdsakų pradingdavo jūrų gelmėse.... Nėra nieko keisto, kad per daugelį amžių apie jūras buvo sukurta daugybė mitų.

Susitikimai su „Skrajojančiu olandu"

Pačios įdomiausios ir labiausiai paplitusios jūrinio folkloro temos - istorijos apie laivus vaiduoklius, kuriuos galima pamatyti ne tik jūroje, bet ir sausumoje. Pats garsiausias toks laivas - legendinis „Skrajojantis olandas“. Pagal padavimą šis laivas su numirėlių komanda kartas nuo karto pasirodo prie Vakarų Europos krantų, tačiau susitikimas su šiuo laivu nežada nieko gero.

Pasakojama, kad 1881 m. liepos 11 d. laivą vaiduoklį matė pats būsimas Anglijos karalius Jurgis V. Visa tai vyko netoli Sidnėjaus. Ankstyvą rytą ekipažo nariai netoli savo laivo pastebėjo brigą, apgaubtą paslaptingo rausvos spalvos švytėjimo. Šiame laive nebuvo nė gyvos dvasios. 13-os liudininkų akyse keistasis laivas netikėtai ištirpo ore...

Jūrininkai tai palaikė blogu ženklu. Iš tiesų, praėjus nedaug laiko, vienas jūrininkas nukrito nuo rėjos ir užsimušė. Vėliau žuvo admirolas, kuris tuo lemtingu metu buvo laive.

Paranormalių reiškinių tyrėjai mano, kad tai gali būti chronomiražai, t.y. buvusios realybės ar dabartinių materialių objektų, patekusių į laiko ir erdvės skylę, atvaizdavimas. Juk yra žinoma, kad kartais jūroje aptinkami laivai be ekipažų ar su mirusiais žmonėmis. Yra manoma, kad, pereinant į kitą matavimą, materija suyra atomų lygyje, o tai gali sukelti nenusakomas pasekmes...

Numirėliai laive

Kartas nuo karto jūrų laivuose pasirodo ir žmonių vaiduokliai. Gali būti, kad tai yra jūrų gelmėse žuvusiųjų sielos, niekaip negalinčios nurimti.

XIX amžiuje šiurpi istorija nutiko žvejybiniam laivui „Čarlzas Haskelas“ („Charles Haskell“), kuris žvejojo netoli Niūfaundlendo. 1869-ais metais vienas jūreivis paslydo laive, parkrito ir susilaužė kaklą. Kapitonas tai palaikė blogu ženklu ir atsisakė plukdyti laivą. Tik praėjus metams po šio nelaimingo įvykio „Čarlzas Haskelas“ išplaukė į reisą. Kilusio štormo metu laivas netyčia taranavo kitą žvejų laivą - „Endrių Džonsoną" („Andrew Johnson"). Pastarasis laivas su visa 26 žmonių komanda žuvo jūros gelmėje. O apgadintas „Čarlzas Haskelas“ sugebėjo sugrįžti į uostą. Iki pavasario laivas buvo suremontuotas, žvejai vėl juo išplaukė į jūrą. Penkias dienas buvo viskas ramu, o štai šeštąją plaukiojimo parą, naktį atsitiko baisus dalykas. Į laivą pakilo 26 numirėliai tuščiomis akiduobėmis. Išsigandę jūrininkai atpažino, kad tai jų draugai iš žuvusiojo „Endriaus Džonsono" laivo. Visiškoje tyloje vaiduokliai atsisėdo ant suoliukų, ant nematomų kabliukų užmovė nematomą jauką ir ėmė „žvejoti". Kai „žvejyba" buvo baigta, jie pakilo iš savo vietų, perlipo per laivo bortą ir išnyko bangose.

Kitą naktį viskas vyko lygiai taip pat. Kai laivas sugrįžo į uostą, vaiduoklių procesija vandens paviršiumi patraukė link Salemo ir išnyko iš akių. „Čarlzas Haskelas“ daugiau niekada nebeplaukė į jūrą...

Vaiduoklis povandeniniame laive

1916-ais metais vokiečių povandeniniame laive U-65 apsigyveno vaiduoklis. Jau nuo pat pirmos dienos apie šį laivą sklido bloga šlovė. Kai laivas dar buvo statomas, dėl įvairių ir tarpusavyje niekaip nesusijusių nelaimingų atsitikimų žuvo penki žmonės. Laivo nuleidimo į vandenį metu nuskendo vienas karininkas. O kitą dieną povandeniniame laive sprogo torpeda, nusinešdama penkių jūrininkų ir leitenanto gyvybes. Būtent karininkas ir buvo matomas laive po savo mirties. Pagal jūreivių pasakojimus, vaiduoklis lėtai žingsniavo deniu link laivo priekio.

Ten jis sustodavo ir sustingdavo, sukryžiavęs rankas ant krūtinės. Leitenanto vaiduoklis pasirodydavo tik tiems žmonėms, kurių laukė greita žūtis. Pavyzdžiui, laivo vadas, matęs vaiduoklį, netrukus žuvo
bombardavimo metu. Kitas karininkas po susitikimo su vaiduokliu savo gyvenimą baigė savižudybe. Dar vienas komandos narys žuvo, kai banga jį nuplovė nuo laivo...

1918 m. liepos 10 d. povandeninis laivas U-65 baigė savo egzistavimą labai paslaptingomis aplinkybėmis. Amerikiečių povandeninis laivas, patruliavęs prie Škotijos krantų, netikėtai pastebėjo vokiečių laivą. Sis gulėjo ant šono, nerodydamas jokio gyvybės ženklo. Amerikietis kapitonas įsakė susprogdinti priešo laivą. Tačiau to padaryti nesuspėjo - vokiečių povandeninis laivas pats susprogo! Vėliau vadas pasakojo, kad prieš pat nugriaudėjant sprogimui U-65 laivo priekyje aiškiai matė žmogų, apsirengusį vokiečių laivyno karininko uniforma ir sukryžiavusį rankas ant krūtinės...

Radinys Kordiljerose

Dabartiniais laikais laivai, tapę piratų aukomis, tampa laivais vaiduokliais. Viena labai keista istorija su tokiu laivu vaiduokliu nutiko 2006-ais metais. Alpinistų grupė grįžo atgal po kopimo į vieną Kordiljerų kalnų viršūnę. Kilo pūga, alpinistams teko pakeisti savo maršrutą. Pasiekę nedidelį kalnų tarpeklį, keliautojai negalėjo patikėti savo akimis - tarp uolų ir ledynų priešais juos matėsi laivo korpusas!

Rodžeris Feinstounas, kuris pirmasis pastebėjo laivą, iš pradžių pamanė, jog jam prasidėjo haliucinacijos. Tačiau netrukus jo draugai pastebėjo tą patį - rūdimis padengtą laivo korpusą.

Suprantama, alpinistams buvo žinomos istorijos, kai vandenyne ar netoli krantų buvo aptinkami laivai su dingusiu ekipažu arba negyvais žmonėmis, nors visi daiktai būdavo savo vietose: vaizdas atrodė taip, kad laivo ekipažas dingo arba mirė netikėtai ir staiga. Tačiau šiuo atveju buvo kitaip. Apžiūrėję surūdijusį laivą, alpinistai pastebėjo, kad jame nėra žmonių palaikų ar kokių nors daiktų, netgi laivo žurnalo.

Laive nebuvo netgi jokių baldų ar navigacinės įrangos. O keisčiausia buvo tai, kad ant borto nebuvo laivo pavadinimo bei uosto, kuriame buvo registruotas laivas, pavadinimo. Visi gamintojo inventoriniai numeriai ir žymės buvo tarsi specialiai nutrinta. Tose vietose, kur ant pertvarų turėjo būti informacinės lentelės, juodavo tik skylutės, į kurias kažkada buvo įsukti varžtai.
Toliau buvo dar įdomiau. Alpinistai, būdami laive, netikėtai pajuto niekuo nepaaiškinamą baimę, jiems atrodė, kad bet kuriuo momentu jiems gali nutikti kažkas baisaus, todėl jie paskubėjo pasišalinti iš laivo vaiduoklio.

Alpinistai, sugrįžę namo, apie savo radinį papasakojo mokslininkams ir žurnalistams. Iš pradžių tie nepatikėjo pasakojimu, nusprendę, kad laivas vaiduoklis kalnuose - tai kažkoks pokštas. Tuomet pasakotojai pateikė nuotraukas, kurios tapo nepaneigiamu jų žodžių įrodymu.

Paranormalių reiškinių tyrėjas Oskaras Bernsenas pareiškė, kad nuotraukose matomas laivas, greičiausiai, buvo pastatytas Europoje dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Tačiau kaip šis laivas pateko aukštai į kalnus? Kol kas Bernsenas turi dvi versijas - arba laivą į tarpeklį pernešė ateiviai, arba jis tenai pateko iš Bermudų trikampio, kuriame dingo ne vienas laivas, o kas jiems toliau nutiko - nežinia.

Kiti tyrėjai irgi sukūrė savo teorijas, bandančias paaiškinti laivo atsiradimą Kordiljerų kalnuose. Pavyzdžiui, laivas pateko į piratų rankas, kurie nužudė komandos narius ir pasigrobė grobį, po to tiesiog „išmėsinėjo" laivą, kad niekas neaptiktų jo pėdsakų, ir paslėpė nuošalioje vietoje. Tačiau kaip jiems pavyko užtempti laivą į kalnus? Kodėl tai reikėjo daryti? Kur dingo žmonių palaikai? Ar jie buvo išmesti į jūrą?

Taip pat galima manyti, kad Antrojo pasaulinio karo metais laivui atsitiko kažkokia tragedija. Tais laikais vandenyno platybėse iš tiesų dingo nemažai laivų, kuriuos surasti ar gauti bent kokią informaciją apie jų buvimo vietą nėra galimybių. Be to, ši informacija galėjo būti karine paslaptimi. Negalima atmesti teiginio, kad visi „atpažinimo ženklai" priešininko sugadintame laive buvo sunaikinti tos šalies, kuriai priklausė laivas, vyriausybės nurodymu.

Galų gale laivą galėjo apiplėšti plėšikai, tik šiuo atveju nesuprantama, kad jiems reikėjo panaikinti visus pėdsakus, galinčius nurodyti laivo kilmę?

Dar vienas, šį kartą jau visiškai „antgamtiškas" paaiškinimas. Gali būti, kad laivas su visa komanda pateko į labai stiprią anomalią zoną, kuri sugeba keisti gyvosios ir negyvosios materijos savybes ir kuri per ilgus metus pavertė laivą tuščia dėžute. Juk alpinistai šiame laive jautėsi labai keistai! O gal laivas iš tiesų buvo fantomas, kuris kuriam laikui išniro iš savo vaiduokliškos realybės ir netgi leidosi būti apžiūrimas bei nufotografuotas?