Masiniai nso pasirodymai Lenkijos miesto pakraštyje

Tačiau kartais statistika ir praneši­mų pobūdis iš atskirų vietovių patei­kia siurprizus. Kaip pavyzdį galima pateikti liudijimus, kuriuos surinko lenkų ufologas Arkadijus Miazga.
Nors tai skamba ir labai keistai, ištisa „anomali zona“ atsirado ne kažin kur toli - taigoje, kitame žemyne ar bent jau gūdžiame kaime, o Lenkijoje, vaivadijos administracinia­me centre Žešuve, kuriame gyvena apie 184 tūkstančiai gyventojų. Jeigu būti visiškai tiksliems, tai kalbama apie pietinį miesto rajoną Slonicą, iš kurio Arkadijus gavo ne vieną įdomų liudininkų pasakojimą.
Tiesa, šioje vietoje irgi vargu ar pavyks „paspausti ranką“ ateiviui, tačiau, be abe­jo, visiškai aišku, kad liudininkai pasakoja ne apie dangaus žibintus, o visiškai klasi­kines „skraidančias lėkštes". Didžiausią susidomėjimą kelia šios istorijos:

2012m. RUGSĖJO 23 D.

Dvi moterys apie 13:00 pasivaikščiojimo metu pastebėjo nežinia iš kur danguje atsiradusį keistą objektą. Tai buvo apverstos lėkštės plokščiu du­gnu formos sidabro spalvos metalinis objektas, pakibęs virš medžių viršūnių už 60 m į rytus nuo stebėtojų.
Palei apatinę dalį buvo matyti ryš­kių spalvų eilė. Kaip pasakojo liudi­ninkės, objektas nemetė šešėlio ant žemės, nors tuo metu danguje švietė saulė. Praėjus minutei objektas ėmė labai lėtai judėti virš medžių. Viena moteris iš rankinės išsitraukė mobilųjį telefoną, norėdama nufotografuoti NSO, tačiau pastarasis pasisuko 90 laipsnių kampu ir ėmė dideliu greičiu tolti šiaurės rytų krypti­mi bei kilti aukštyn, pasislėpęs už medžio.
Moterys apėjo medį, tačiau pamatė tik tuš­čią dangų. Susidarė įspūdis, kad objektas paprasčiausiai išnyko.

2013 m. KOVO 5 D.

Apie 17:50 Eva, gyvenanti Žešuvo priemiestyje, išėjo iš namo, norėdama į kiemą išleisti katiną.
Tačiau augintinis staiga ėmė keistai elgtis ir visas pasišiaušė. Tuo metu Eva šiaurės rytų kryptimi pastebėjo mirksinčias ugnis - raudonas, žalias ir baltas - kurios nejudėdamos kabojo tamsaus dangaus fone maždaug už 400-500 metrų.
Iš pradžių pasirodė, kad tai buvo lėktuvas, tačiau greitai paaiškėjo, kad to negali būti - pernelyg ilgai šviesos kabojo vienoje vietoje. Liudininkė įbėgo į namą ir išsinešė į lauką žiū­ronus, pro kuriuos pamatė, kad švie­sos sklido nuo tamsaus metalinio objekto, panašaus į kupolą su plokščiu dugnu. Objektas pasirodė besąs di­delis. Visiškoje tylumoje jis kybojo virš namų ne didesniame nei 200 m aukštyje (apie 20 laipsnių kampu virš horizonto). Ugnys buvo išdėstytos horizontaliai apatinėje objekto dalyje. Nuo šoninių kvadrato formos šaltinių į šonus sklido šviesos spinduliai.
Iš centrinės objekto dalies švietė dar vienas spindulys, kuris buvo nukreip­tas liudininkės namo pusėn. Kaip papasakojo Eva, šviesos neapšvietė artimiausių apylinkių. Per žiūronus pavyko pastebėti objekto paviršių, ant kurio buvo išsidėsčiusios ugnys - tai buvo horizontalios linijos, greičiau­siai, įdubimai korpuse. Maždaug po 5 minučių objektas ėmė skristi pietų kryptimi.
Tuo metu objektą ėmė stebėti ir du kiti liudininkai - 9 ir 11 metų berniu­kai, kurie išėjo iš namo, išgirdę Evos kvietimus. Tačiau berniukai pamatė tik ryškias ugnis tamsiame danguje. Liudininkai nu­bėgo į priekį apie 100 m ir sustojo prie kelio, stebėdami aukso spalvos šviesą, kuri per lan­gą skverbėsi į kambarį. Šios šviesos šaltinis buvo oranžinės spalvos ru­tulys, kurio skersmuo buvo didesnis už Mėnulį pilnaties metu. Iš rutulio sklido daugybė įvairaus ilgio ryškių spindulių.
Sfera skrydžio iš pietų į šiaurės ry­tus metu pulsavo, ji tai padidėdavo, tai sumažėdavo. Po minutės objektą stebėti pradėjo Evos mama, kuri pa­siėmė žiūronus, pro kuriuos pavyko geriau įsižiūrėti į paslaptingą objektą. Tai buvo kupolo formos auksinės ir oranžinės spalvos objektas, sklei­džiantis neaki­nančius šviesos spindulius.
Objekto pa­viršiuje buvo daugybė apvalių pulsuojančių ugnelių, visai šalia viena kitos. Liudininkės taip pat kaip objektas tolsta rytų kryptimi.

Nors buvo dar gana ankstyvas laikas (apie 18:00), apylinkėse nebuvo paste­bėta nė vieno pravažiuojančio auto­mobilio ir nė vieno žmogaus. Gatvėje, į kurią išbėgo liudininkai, jautėsi stiprus ir nemalonus salsvas kvapas, kuris šiek tiek dusino. Šis kvapas buvo jaučiamas dar visą valandą.
Visiškai tikėtina, kad šio kvapo atsiradimas susijęs su stebėtu NSO. Dar vienas įdomus momentas, į kurį atkreipė dėmesį Arkadijus Miazga, yra tai, kad NSO stebėjimo metu Eva ne kartą bandė jam prisiskambinti, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių to nepavyko padaryti.

2013 M. GRUODŽIO 27 D.

Šio įvykio liudininkais tapo dvi mo­terys - 22-jų metų Eva ir 64-ių metų Ana (vardai pakeisti). Apie 22:40, po to, kai buvo išjungta girlianda ant naujametinės eglutės, dukra pastebėjo prisiminė, kad dešinėje objekto pusėje buvo rau­donos spalvos šaltinis, o kairėje - žalios spalvos.
Skrydžio metu „lėkštė" du kartus pasviro kairėn pusėn, tuo metu buvo matoma apatinė jos da­lis, kurioje taip pat buvo išdėstyta daugybė apvalių ugnelių. Po penkių minu­čių objektas nutolo rytų kryptimi ir pasislėpė už pastatų.

Buvo pažymėta, kad objektas, kaip ir ankstesniu atveju, savo šviesomis neapšvietė apylinkių. Liudininkės taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jų namuose dideliu garsu veikė radijo aparatas, tačiau jos neprisimena, kad NSO stebėjimo metu jį būtų girdėju­sios. Eva teigia, kad jos subjektyvūs pojūčiai rodo, jog objektą stebėjo žy­miai ilgiau nei 5 minutes, kurios buvo užfiksuotos laikrodžiu. Taip pat buvo pastebėtas dar vienas keistas dalykas.
Objektas skrido virš gatvės žibinto, esančio už 110 m nuo stebėtojų. Tuo metu, kai objektas skrido virš žibinto, iš pastarojo sklindanti šviesa tarsi iš­nyko, lyg kažkas ją „sugėrė“. Buvo pa­stebėta keista „tamsuma“, esanti apa­čioje objekto, kuri sugėrė namų (tame tarpe ir už 127 m esančio namo), virš kurių skrido, kontūrus.

Objekto stebėjimo metu Eva jautė paralyžiuojančią baimę, kurios priežasties negalėjo paaiškinti, nors stebėti NSO nebe pirmą kartą. Tą naktį ji turėjo miego problemų - iki pat ryto negalėjo užmigti.

Visi šie trys atvejai detaliai aprašyti paties Arkadijaus Miazgos. Arkadijus atskleidė nedidelę paslaptį - visos šios kvapą gniaužiančios istorijos nutiko tiems patiems žmonėmis.
Tai negali nekelti susirūpinimo. Prielaidų gali būti ne - nuo paprasčiausio pokšto iki žymiai sudėtingesnių versijų, pavyzdžiui, stebimi fenomenai kažkokiu būdu susiję konkrečiais žmonėmis arba pastarieji kaž kokiu būdu inicijuoja jų pasirodymą. Pats A.Miazga liudininkes laiko pasitikėjimo vertomis, kurių visiškai nedomina sensacijos.

Asmeninio bendravimo metu ufologas pastebėjo, kad moterys baiminasi stebimų reiškinių ir nenori su jais dar kartą susidurti.

Ir vis tik Slonicoje atsirado kitų nepriklausomų liudininkų. Kalbant konkrečiau, tai irgi yra liudininkė. Si moteris, norėdama išlikti anonimiška, atsisakė susitikti su ufologu ir parodymus davė nuotoliniu būdu.

Pranešimą apie šį įvykį A.Miazga gavo kitą dievą po to, kai tai įvyko. Liudininke tapo viena vidutinio amžiaus moteris, kurios tapatybė Ji tą dieną atsibudo anksti ryte ir pažvelgė pro langą. Danguje pamatė neįprastą objektą. Tai buvo "žemai skrendantis keistas apverstos lėkštės formos objektas" su kupolu centrinėje dalyje. Ant objekto buvo geltonos, baltos ir raudonos spalvos šviesos.
Pats objekto korpusas buvo tamsios spalvos, todėl sunkiai pastebimas žemai slenkančių lietaus debesų fone. Objektas skrido greitai, tolygiai ir be garso, tiesia trajektorija. Moteris objektą stebėjo apie 30 sekundžių, kol šis nepasislėpė už namo. Judėjimo kryptis - iš pietų (nuo šv. Roko kalvos pusės) į rytus.

Toliau vėl grįžtame prie dviejų moterų, kurios tapo trijų aprašytų stebėjimų liudininkėmis (Ana ir Eva), kurioms paprasčiausiai sekasi pastebėti NSO.

2014 M. RUGPJŪČIO 4 D.

Tvankų vakarą (apie 22:00) abi moterys išėjo pasivaikščioti, norėdamos pasižiūrėti į pietų pusėje danguje žybsintį amalą. Eidamos pietų kryptimi už neaukštų medžių jos pastebėjo lauke keletą horizontaliai išsidėsčiusių ryškios šviesos šaltinių. Tai buvo kvadrato formos šviesos, esančios gana žemame aukštyje. Jų buvo apie 7 vienetai (gal ir daugiau).

Už šių šviesos šaltinių prasidėjo šv. Roko kalva. Tai reiškė, kad jie buvo maždaug už 350 m nuo liudininkių. Mama jau norėjo eiti į pievą ir iš arčiau apžiūrėti paslaptingąsias šviesas, tačiau šalia stovinti duktė ją atkalbėjo nuo šio veiksmo, tarsi kažko bijodama. Juo labiau, kad iš tos pusės sklido keistas metalinis garsas - besitrinančio metalo garsas, kuris vis garsėjo. Moterys nusprendė grįžti namo, todėl nėra žinoma, kas toliau nutiko su šiomis ugnimis.

Tačiau tuo viskas nesibaigė. Apie 22:30 moterys vėl išėjo į lauką. Pietų kryptimi amalo fone jos danguje pastebėjo melsvą sritį, kuri atrodė labai keistai: tarsi judėjo, tarsi šokinėjo, tačiau visą laiką buvo vienoje vietoje. Moterys iš namo atsinešė žiūronus, pro kuriuos sugebėjo dar kai ką įžiūrėti - ten buvo du šviečiantys objektai, kurių nebuvo galima pastebėti plika akimi.

Kiekvieną jų sudarė šviečiančios ugnys. Erdvė tarp šių objektų keistai siūbavo ir buvo ryškiai mėlynos spalvos. Susidarė įspūdis, kad jie tarsi apsikeitinėjo kažkokia „energija". Visas stebėjimas truko apie 5 minutes.

Grįžtame prie klausimo apie anomalių fenomenų sąsają su konkrečiais žmonėmis... Per gana trumpą laiką dviem moterims pavyko keturis kartus pamatyti, kaip jos pačios teigia, kažką nepaprasto. Arkadijus Miazga mano, kad tai gali būti susiję su 22-jų metų Eva.

Po 2013 m. kovo mėnesio įvykio Eva dažnai ėmė sapnuoti ufologinius sapnus, ko anksčiau nebuvo. Įtarimus apie šios jaunos moters „nepaprastumą" sustiprino dar viena aplinkybė.

Bendravimo su ufologu metu paaiškėjo įdomūs faktai, apie kuriuos Eva papasakojo nenoriai. Pagal jos žodžius, kai jai buvo 11-12 metų, jai pavykdavo pamatyti aurą - vienos spalvos švytėjimą aplink žmones, taip pat bioenergetinį žmogaus lauką. Tačiau paauglė neturėjo noro vystyti šio sugebėjimo, todėl po kiek laiko jis visiškai išnyko.

Objektyvumo dėlei reikia pasakyti, kad Ana ir Eva nėra vienintelės šiame rajone pasirodančių NSO liudininkės. Pagrindinės, tačiau tikrai ne vienintelės. A.Miazga užfiksavo, kad nuo 1997 iki 2014 metų Slonicoje buvo apie 10 NSO stebėjimo atvejų.

Vienas paskutinių pranešimų buvo gautas 2014 m. rugpjūčio 24 d. Slonicos apylinkėse po 23:00 danguje buvo pastebėtas ryškus kupolo formos objektas. Ufologas mano, kad tokių pranešimų galėtų būti ir daugiau, tačiau vietiniai gyventojai nėra nusiteikę bendrauti panašiomis temomis, bijodami būti išjuokti.