NSO virš Černobylio

Neatpažinti skraidantys objektai (NSO) sklandė virš buvusių SSRS šalių ne kartą. Philipo Mantle'o ir Paulo Stonehillo knyga „Slaptos sovietinės NSO bylos“ pateikia išsamią Rusijos bei aplinkinių valstybių NSO kroniką nuo Imperijos laikų iki Sovietų Sąjungos žlugimo ir šių dienų; nuo išlikusių liudijimų apie senovėje regėtus pavidalus danguje iki naujausių kosmonautų stebėjimų. Remiantis pačių autorių tyrimais, žymiausių Rusijos ir Ukrainos ufologų atradimais, mokslininkų išvadomis, liudininkų pareiškimais ir daugybe kitų šaltinių, ši knyga atskleidžia iki šiol sistemingai nenagrinėtus, keistus ir paslaptingus Rytų Europos istorijos įvykius.

Iki 1986-ųjų Černobylis tebuvo nedidukas miestelis palei Pripetę šiaurės centrinėje Ukrainoje. Paskui išaušo siaubingoji diena, ir jis tapo žinomas visame pasaulyje.

Mačiusieji nupiešė virš Černobylio ir Slavutičiaus, miestelio, kuriame gyveno mokslininkai atomininkai, pastebėtų NSO eskizus.

1986 m. balandžio 26 d. Černobylio atominėje elektrinėje įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa. Dėl kelių operatoriaus klaidų ir reaktoriaus konstrukcijos trūkumų sprogo garai, ir ketvirtajame reaktoriuje iš kuro šerdies nutekėjo radioaktyviosios medžiagos.

Mirtį nešanti radiacija pasklido virš dalies SSRS teritorijos užteršdama žemę, sukeldama ligas bei mutacijas. Sovietų Sąjunga taip ir neatsigavo po šios baisios negandos, nors jos lyderiai ir bandė kuo ilgiau nuslėpti tiesą. Ukrainos rašytojas ir tyrinėtojas Valerijus Kratochvilas surinko informaciją apie NSO virš Černobylio ir paskelbė ją knygoje „NSO: svečiai iš ateities“ (Minskas, 1992 m.).

Nedaug kas pamena, kad niekingai, nusikalstamai ir neatsakingai mėgindama nuslėpti katastrofos priežastį sovietų valdžia bandė suklaidinti visuomenę paskleisdama gandus, neva katastrofą sukėlė NSO. 1990 m. rugpjūčio mėnesį V.Kratochvilas susirado Michailą Varickį, branduolinės jėgainės specialistą, kuris gyveno Černobylyje nuo jo pastatymo dienos. Šis pateikė autoriui rašytinius parodymus.

Katastrofos naktį sirenų iš miego prikeltas vyriškis kartu su bendradarbiu Michailu Samoilenka nuvažiavo į branduolinės jėgainės teritoriją. Pagal pareigas jiems priklausė matuoti radiacijos lygį ir keisti deguonies rezervuarus. Michailas Varickis vairavo automobilį GAZ-51, kurio valstybinis numeris 24-28 KIZ.

Prie ketvirtojo reaktoriaus vyrai atvažiavo 4 val. 15 min. Reaktorius liepsnojo, o jie neturėjo apsauginių kostiumų. Nuo karščio degančiais veidais jėgainės specialistai, išmanę apie radiacijos pavojų, pasuko atgal.

Apgręžiant sunkvežimį jie pastebėjo danguje liepsnojantį rutulį. Spalva jis priminė varį ir lėtai judėjo. Buvo maždaug 8 m skersmens. Iš NSO išlindę du ryškiai avietiniai spinduliai nukrypo į ketvirtąjį reaktorių ir laikėsi ore kokias tris minutes. Paskui spinduliai pranyko, o NSO lėtai pajudėjo į šiaurės vakarus, link Baltarusijos.

Grįžę į bazę specialistai patikrino savo matavimo prietaisą: jis veikė puikiai. Tačiau štai kas įdomu: pirmą kartą, kaip tik tuo metu, kai danguje pasirodė NSO, prietaiso rodomas radiacijos lygis siekė 3000 milirentgenų per valandą, o spinduliams kažkaip paveikus degantį reaktorių rodmenys iš karto sumažėjo iki 800 milirentgenų per valandą – praėjus trims valandoms po sprogimo NSO sumažino radiacijos lygį.

M.Varickio parodymai nesumenkina narsaus darbo tų, kurie kovojo su liepsnojančiu reaktoriumi: žuvo daug jaunų narsuolių, kad sustabdytų neišmanėlių išleistą mirtį. O gal tiesiog paaiškėjo, jog prireikus yra kas išties žmonijai pagalbos ranką.

Ir daugiau žmonių, pavyzdžiui, V.Vasilevskis, stebėjo NSO virš Černobylio. Jų parodymai surinkti V.Kratochvilo knygoje. Keli mačiusieji nupiešė virš Černobylio ir Slavutičiaus, miestelio, kuriame gyveno mokslininkai atomininkai, pastebėtų NSO eskizus.

NSO grįžo į Černobylį 1989 m. rugsėjo 16 d., kai ketvirtajame reaktoriuje kilo dar viena problema (į aplinką nutekėjo radioaktyviosios medžiagos). Apie reiškinį pranešė gydytoja Iva Gospina. Moteris pastebėjo NSO 8 val. 20 min., praėjus kelioms valandoms po nelaimės. Objektas buvo gintaro spalvos, elipsiškas, aiškiai skyrėsi viršus ir apatinė dalis.

V.Kratochvilas turi nuotrauką, kurią 1990 m. spalio mėnesį padarė mokslininkas atomininkas Aleksandras Krymovas. Fotografijoje NSO plevena virš jėgainės specialistų gyvenamojo namo. Tai disko formos orlaivis su įžiūrimomis atramomis. Pasak V.Kratochvilo, mokslininkas pasirengęs atiduoti juostą ekspertų analizei. Pateikti ir jo bei gydytojos I.Gospinos adresai.

Antrajame Černobylio atominės elektrinės reaktoriuje liepsna įsišėlo 1991 m. spalio 11 d. Laikraščio „Echo Černobylia“ reporteris Vladimiras Čevranas fotografavo reaktorių spalio 16 d., po gaisro. Kartą jis nukreipė fotoaparatą į tuštutėlį, visiškai giedrą dangų, tačiau juostą išryškinus pasirodė keistas objektas, labai panašus į anksčiau matytą gydytojos I.Gospinos.

Laikraščio redaktorius atidavė juostą ekspertams, kurių analizė patvirtino ją esant autentiška. „Echo Černobylia“ redakcijos adresas: Ukraina, Kijevas, Vladimirskajos g. 47.

Iki 1986–ųjų NSO retai buvo matomi Černobylio kaimynystėje ir netgi tolėliau: Briansko srityje, Baltarusijoje, virš Kijevo. Pavyzdžiui, 1956–1986 m. užfiksuoti tik keturi virš Kijevo pastebėti NSO. O nuo 1986-ųjų vasaros žmonės, nebijoję pasirašyti po liudijimais, ne kartą pranešė apie virš Kijevo pasirodžiusį NSO. Teigiama, kad NSO užfiksavo netgi kariniai radarai.

1989 m. lapkričio 12 d. radiolokacinė stotis užfiksavo NSO, o papulkininkis V.Šavanovas pranešimą patikrino. Virš Ukrainos SSR liaudies ūkio pasiekimų parodos paviljono maždaug 400 m aukštyje kabėjo trikampio formos NSO su viduryje išsiskiriančiu kryžiumi, kurio viduje buvo galima įžiūrėti liepsnojančią spiralę. Įvykį nušvietė laikraštis „Leninskoje znamia“ (1989 m. lapkričio 17 d.).

Apie liepsnojančius rutulius virš paviljono buvo pranešama ir kitomis dienomis. Pakanka pasakyti, kad Liaudies ūkio pasiekimų parodos teritorijoje įsikūręs Kijevo branduolinių tyrimų institutas, kuriame taip pat yra reaktorius. Galbūt NSO laikėsi netoliese, kad kontroliuotų eksperimentus, apie kuriuos mes nieko nenutuokiame?

Černobylio branduolinė katastrofa sudrebino visą pasaulį, jos poveikį dar ilgai jaus ateinančios kartos. Tačiau apie NSO, pastebėtus katastrofos metu, žino tik saujelė žmonių. Ar sovietų vadovams nelaimės metu ateiviai ištiesė pagalbos ranką, o gal yra racionalesnis, žemiškesnis reiškinio paaiškinimas?