Biologai išsiaiškino, kad viena archėjomis vadinamų mikroorganizmų rūšis geba kvėpuoti perchloratais – deguonies ir chloro junginiais, kurių aptinkama Marse ir kurie daugumai gyvų organizmų laikomi nuodingi. Tai gerokai praplečia ratą organizmų, kurie galėtų gyvuoti Raudonojoje planetoje, rašo žurnalas „Science“.
Perchloratai plačiai naudojami pirotechnikoje ir raketų gamyboje kaip oksidatoriai ir kaip deguonies šaltinis kosminiuose aparatuose, taip pat kaip vaistas gydant hipertenziją ir anemiją. Tiesa, gyvojoje gamtoje perchloratų beveik neaptinkama – šiandien mokslui žinoma tik 40 mikrobų štamų, kurie gali kvėpuoti ir perchloratais. Visi šie organizmai priskiriami nedidelei bakterijų grupei iš Proteobacteria ir Firmicutes šeimų.
Vageningeno universiteto (Olandija) tyrėjas Alfonsas Stamsas su kolegomis šį sąrašą papildė archėjomis. Grupė Olandijos mokslininkų nustatė, kad jūroje netoli Italijai priklausiančios Vulkano salos rasta archėjų rūšis Archaeoglobus fulgidus geba aukštoje temperatūroje išskirti deguonį iš perchloratų.
A. Stamso ir jo kolegų žodžiais tariant, „ši archėjų rūšis nebuvo laikoma kandidate į „marsietiškus mikrobus“ – jos DNR struktūroje nėra genų, atsakingų už fermentų-dismutaz gamybą (būtent šie fermentai saugo ląstelę nuo žalingo perchloratų poveikio). Šiaip ar taip, minėtos rūšies archėjos moka pasisavinti ClO4- jonus ir iš jų išskirti deguonį.“
Mokslininkai yra linkę manyti, kad šis mikroorganizmas nuo pažeidimų ginasi naudodamasis jo ląstelės substancijose esančia siera – ji trukdo perchloratams naikinti archėjos baltymus ir DNR.
Olandų atradimas gerokai praplečia teoriškai Marse gyventi galinčių gyvų organizmų ratą. Be to, tokie organizmai Žemėje galėjo egzistuoti ir pačioje planetos gyvavimo pradžioje. Biologai mano, kad jų buvimas galėtų paaiškinti, kodėl jaunos Žemės atmosferoje buvo daug deguonies, nors augalų planetoje tada ar nebuvo.
