Egzoplanetos Banginio Tau sistemoje

Banginio Tau (Tau Ceti) – viena iš artimiausių mūsų Saulės sistemai žvaigždžių- ir yra Banginio žvaigždyne už 12 šviesmečių. 2012-ųjų metų gruodžio mėnesį astronomai paskelbė, kad aptiko 5 planetas, skriejančias aplink šią žvaigždę, o vienoje jų gali būti itin palankios sąlygos gyvybei.

Tarp šiuo metu atrastų daugiau nei 850 egzoplanetų (skriejančių aplink žvaigždes už Saulės sistemos ribų), šios penkios aptiktos planetos sukėlė didžiulį susidomėjimą astronominiuose sluoksniuose. Visa tai susiję su tuo, kad Banginio Tau – viena iš pirmųjų žvaigždžių, į kurią buvo atkreiptas dėmesys dar prieš pusę amžiaus, kai buvo atlikti pirmieji nedrąsūs bandymai išgirsti nežemiškojo proto signalus.

Banginio Tau sistema yra artimiausioje mūsų Saulės sistemos aplinkoje, šios žvaigždės šviesa mus pasiekia vos per tuziną metų. Pati Banginio Tau žvaigždė yra geltonoji nykštukė, taip pat, kaip ir mūsų Saulė. Ši sistema yra trečioji pagal atstumą nuo Saulės. Už ją arčiau yra tik Kentauro Alfa (4,3 šviesmečio) ir Eridano Epsilon (10,5 šviesmečio), kurios turi po vieną planetą. Tokiu būdu, Banginio Tau yra pati artimiausia daugiaplanetė sistema.

Susidomėjimas Banginio Tau žvaigžde vėl kilo po to, kai buvo kruopščiai išanalizuoti šios žvaigždės judėjimo greičio Paukščių Tako galaktinio centro atžvilgiu pokyčiai. Tai buvo pirmasis požymis, kad egzistuoja egzoplanetų sistema. Vėliau atlikti stebėjimai ir skaičiavimai, kuriuose dalyvavo didelis internacionalinis astronomų kolektyvas, tik patvirtino atradimą.

15-os autorių straipsnis solidžiame žurnale „Astronomija ir astrofizika” buvo tarsi daugiamečių stebėjimų Čilėje, Havajuose ir Australijoje esančiais teleskopais rezultatų apibendrinimas. Taip astronominiuose kataloguose atsirado nauja egzoplanetinė sistema HD 10700. Visos penkios Banginio Tau planetos išsidėsčiusios gana kompaktiškai ir skrieja maždaug Marso planetos orbita, jei lyginti su Saulės sistema. Ši geltonoji nykštukė šviečia beveik du kartus silpniau už Saulę, tačiau trys artimiausios žvaigždei planetos tiesiog išdegintos radiacijos srautais. Suprantama, kad tokiose planetose negali egzistuoti jokia mums žinoma gyvybės forma.

Aplink Banginio Tau skrieja dešimtis kartų daugiau kometų ir asteroidų medžiagos, nei aplink Saulę. Tai buvo nustatyta pagal šaltų dulkių diską aplink žvaigždę, kuris, greičiausiai, susidarė po susidūrimo su smulkiomis kometų ir asteroidų dalimis.

Atsiradusi viltis

Po nuvylusių rezultatų, susijusių su pirmosiomis trimis planetomis, astronomai visą dėmesį nukreipė į ketvirtąją ir penktąją planetas. Ketvirtoji planeta 4 kartus sunkesnė už Žemę, aplink žvaigždę apskrieja per 168 paras, tai yra artima Veneros metams (224,7 paros). Penktoji Banginio Tau planeta apie žvaigždę apskrieja per 640 parų, o tai labai artima Marso metams, kurie trunka 687 paras. Apie temperatūros sąlygas šiose egzoplanetose vyksta karšti ginčai, tačiau nemažai mokslininkų linksta prie nuomonės, kad šios planetos gali patekti į „gyvybės juostą”, kurioje užtikrinamos baltyminių organizmų egzistavimui priimtinos sąlygos. Be to, šios planetos tik keletą kartų sunkesnės už Žemę, o tai yra papildomas argumentas, leidžiantis teigti, kad šios planetos turi atmosferą.

Idėja apie tarpžvaigždinį ryšį radijo bangų pagalba gimė praėjusio amžiaus pradžioje. Ji buvo aprašyta fantastikos mėgėjams gerai žinomame Aleksejaus Tolstojaus romane „Aelita”. Kartas nuo karto iš įvairių šalių pasklinda sensacingos žinios apie priimtus signalus iš kitų pasaulių. Anksčiau jie dažniausiai buvo priskiriami Marso gyventojams. Dabar, kai Marse pabuvojo ir įvairius tyrimus atliko iš Žemės pasiųsti robotai, ši planeta nebeatrodo tokia paslaptinga, todėl radijo signalų šaltinių paieška persikėlė už Saulės sistemos ribų.

Pirmoji bandomoji aparatūra nežemiškos kilmės signalų paieškai buvo sukurta vadovaujant amerikiečių radioastronomui Frenkui Dreikui. Jis projektą pavadino „Ozma” – pasakiškos Ozo šalies, kurioje gyvena fantastinės būtybės, karalienės garbei. Šią šalį savo knygoje aprašė Frenkas Baumas.

Didžiulė radioteleskopo antena, kurios skersmuo buvo 26 m, paeiliui klausėsi dviejų žvaigždžių, panašių į mūsų Saulę – Banginio Tau ir Eridano Epsilon. Pirmieji nežemiškojo proto ieškojimai sukėlė didžiulį visuomenės susidomėjimą. Banginio Tau žvaigždė iš mūsų Žemės matoma plika akimi. Be to, ši žvaigždė buvo pirmoji, aplink kurią buvo aptiktas dulkių diskas, sudarytas iš kometų ir asteroidų liekanų. Šio disko dydis ir forma yra panašūs į mūsų Saulės turimą analogišką diską.

Nereikia tikėtis, kad netoli Banginio Tau žvaigždės yra į Žemę panaši planeta. Kaip rodo astronomų tyrimai, aplink žvaigždę skrieja dešimtimis kartų daugiau kometų ir asteroidų, nei mūsų Saulės sistemoje. Jei ten yra viena ar keletas planetų, jos nuolat susiduria su dangaus kūnais, tarp kurių gali būti tokių asteroidų, kuris prieš milijonus metų pražudė dinozaurus mūsų planetoje. Galima manyti, jei Banginio Tau sistemoje kada nors ir atsirado gyvybė, ji negalėjo nueiti tokį ilgą evoliucijos kelią, kaip Žemėje.

Mokslininkams nežinomos priežastys, kurios lėmė, kad aplink Banginio Tau skrieja tiek daug asteroidų ir kometų. Gali būti, kad tai yra visai normalus reiškinys, o mūsų Saulės sistema yra išimtis iš taisyklės. Gal kažkada netoli Saulės praskriejo kita žvaigždė, kuri ir pritraukė prie savęs didesnę dalį asteroidų ir kometų.

Tarpplanetinis radijo tiltas

Mažai tikėtina, kad artimoje ateityje žmonija pajėgs išsiųsti tarpžvaigždinę ekspediciją į HD 10700 sistemą, todėl visos viltys susijusios su galimybe užmegzti radijo kontaktą su Banginio Tau sistemos „gyventojais”. Norint sukurti tokį radijo tiltą, pirmiausia reikia žinoti, kokį diapazoną naudoti ryšiui. Logiškai mąstant, galima numanyti, kad bet kuri civilizacija žino, jog vandenilis yra labiausiai paplitęs elementas Visatoje. Dėl išorinių jėgų poveikio vandenilio atomai dažnai susižadina ir ima skleisti griežtai nustatyto dažnio svyravimus. Žemėje įrengti radioteleskopai tiksliai sugeba pagauti spinduliavimą, kurie įvertinami pagal vandenilio atomo svyravimo dažnio liniją. Šios linijos atradimas reiškė naujo etapo astronomijoje pradžią. Atsirado nauja priemonė pažinti Visatai, tarsi savotiškas „gamtinis svyravimo dažnių standartas”. Mokslininkai mano, kad toks standartas turėtų būti gerai žinomas bet kuriai technologiškai išsivysčiusiai civilizacijai. Ši paprasta idėja suteikė žymų postūmį teorinio ir eksperimentinio kontaktų tyrimų srityse.

Kosminė depeša

Šis pranešimas buvo išsiųstas 1974-ais metais iš didžiulio 305 m skersmens Aresibo radioteleskopo, esančio Puerto Rike, link M13 žvaigždžių spiečiaus. Pranešime dvejetainėje sistemoje yra užkoduotos žinios apie žmoniją: skaičiai nuo 1 iki 10, duomenys apie atomus, tame tarpe ir apie vandenilį bei deguonį, apie organines molekules ir DNR, žmones ir pačią Saulės sistemą bei patį radioteleskopą. Adresatą šis pranešimas turėtų pasiekti po 50 tūkstančių metų.

Tuo tarpu, bandant užmegzti ryšius su galimais Banginio Tau sistemos gyventojais, kyla daug sunkumų. Pirma, mes ne viską žinome apie tai, kaip signalai sklinda ypač tolimais tarpžvaigždiniais atstumais. Gali būti, kad tarpžvaigždinėje erdvėje signalas yra iškraipomas, todėl po daugybės atspindžių ir sugėrimų jis gali nebesiskirti nuo nuolatinio radijo triukšmo, kuriuo Visatą užpildo planetos ir žvaigždės.

Antra, Banginio Tau civilizacija, jei tokia yra, gali ir nesiremti vandenilio atomo svyravimo dažniu, o panaudoti kokį nors neįprastą diapazoną, kuris Žemėje esančiomis techninėmis priemonėmis yra nepagaunamas.

Tračia, iš Banginio Tau sistemos sklindantys signalai gali turėti specifinę koduotę iš ypač trumpų impulsų, kurie užima plačią dažnių juostą. Tokius signalus Žemėje esantys radioteleskopai tapatina su žvaigždžių ir galaktikų radijo spinduliavimu. Negalima atmesti tikimybės, kad nežemiškų civilizacijų technologija gali būti mūsų naudojamas technologijas aplenkusi šimtmečiais ar tūkstantmečiais, todėl mes galime ir nežinoti jų naudojamų ryšio kanalų. Pavyzdžiui, gali būti generuojami kryptiniai aukštos energijos elementariųjų dalelių srautai, kuriuos mes laikome kosminiu lietumi ar žvaigždžių vėju.

Šaltinis: Mįslės ir Faktai