Nežemiškos gyvybės verta ieškoti mechaniniais mikrojutikliais?

Gyvybės požymių paieška kitose planetose yra labai sudėtingas uždavinys. Jis paprastai remiasi cheminės analizės metodais – ieškoma skysto vandens, kaip vienos, mūsų supratimu, būtinos sąlygos gyvybei, deguonies, metano dujų, organinių molekulių, tokių kaip amino rūgštys. Tačiau tuo pačiu pripažįstama, kad kitur gyvybė gali būti paremta visai kitais biologiniais principais, o galbūt net ir visai ne biologiniais.

Vis dėlto, yra bent vienas požymis, kuris turėtų būti bendras bet kokiai gyvybei – tai judėjimas. Juda visos, net ir pačios mažiausios gyvybės formos, tokios kaip bakterijos, ir ne tik jos pačios, bet ir medžiagos jose.

Lozanos politechnikos instituto (EPFL, École Polytechnique Fédérale de Lausanne) mokslininka pasiūlė prietaisą, kuris galėtų identifikuoti gyvybę būtent tokiu būdu, be jokio cheminių tyrimų poreikio. Tai labai jautrus ir tuo pačiu paprastas judesio detektorius, kurio veikimas paremtas mechaninės svirties veikimo principu. Tiesa, labai mažos – mikrometrų dydžio, ir ant jos gali tilpti tik keli šimtai bakterijų. Pavyzdžiui, jei bakterija, esanti ant svirties, yra gyva, ji būtinai pajudės, arba, pavyzdžiui, pajudins savo žiuželius, ar pasidaugins. Tokio judesio pakaks, kad svirtis sujudėtų, ir šis judesys bus užfiksuotas lazerio.

EPFL mokslininkai sėkmingai išbandė savo sistemą aptikdami bakterijas, mielių molekules, vėžines ląsteles. Jie net ištyrė, ar egzistuoja gyvybė juodžemio mėginyje, paimtame prie jų laboratorijos ir šalia tekančios upės vandenyje. Visais atvejais pavyko nustatyti gyvų ląstelių sukeltas vibracijas. Dezinfekavus svirtį, judesio signalai išnykdavo.

Tai, kad tokiai gyvybės aptikimo sistemai nereikia jokių cheminių reagentų, yra didelis privalumas - ji gali būti naudojama bet kurioje vietoje – ar ligoninės operacinėje, ar nežemiškos gyvybės paieškoms. Pavyzdžiui, tokių mikrosvirčių masyvas, sveriantis vos kelis gramus, galėtų būti vienas iš ateities zondų, tiriančių kitų planetų ar palydovų paviršių, prietaisų, galintis atlikti beveik neribotą skaičių matavimų, kuriems tereikia elektros energijos.

Dar vienas, labai praktiškas šio metodo panaudojimo būdas – vaistų poveikio tyrimai. Svirčių masyvas gali būti padengtas bakterijomis arba vėžio ląstelėmis ir paveiktas tiriamais vaistais – iš to, ar ląstelės ar bakterijos liko gyvos, galima spręsti apie vaistų veiksmingumą ir net jų veikimo greitį.

Toks metodas būtų žymiai greitesnis nei daugelis kitų, naudojamų farmacijos įmonėse, ieškant antibiotikų ar vaistų nuo vėžio.