Ką NASA pametė Mėnulyje?

2009-ais metais JAV NASA Eimso (Ames) tyrimo centras atliko gana neįprastą eksperimentą. Iš žemės palydovo orbitos į vieną Mėnulio kraterį buvo paleistas užtaisas, kuris, atseit, skirtas Mėnulio paviršiaus grunto tyrimams, siekiant išsiaiškinti ar jame nėra vandens bei kitu priemaišų. Kiek vėliau atsirado kita šio įvykio versija. Viso pasaulio autoritetingi astrofizikai ir ufologai tvirtina, kad šis sprogdinimas buvo atliktas visiškai ne moksliniais tikslais. Iš tikrųjų 2009-ais metais buvo susprogdintas kažkoks dirbtinis objektas Mėnulio paviršiuje.

Paslapčia visam pasauliui

2009 m. spalio 9 d. iš kosminio aparato, skirto Mėnulio kraterių stebėjimui ir zondavimui, atsiskyrė raketos-nešėjos „Kentauras” pakopa. Ji nukrito tiesiai į Kabeuso kraterį, esantį maždaug už 100 km nuo Pietų ašigalio. Iš Žemės šis krateris praktiškai nematomas, nes ši mūsų planetos palydovo dalis randasi šešėlyje. Susidūrimo su Mėnuliu metu įvyko didelis energijos išskyrimas, kuris į kelių kilometrų aukštį pakėlė dulkes ir medžiagų gabaliukus. Oficialiai būtent Mėnulio gruntas buvo pagrindinis tyrimų tikslas. NASA ataskaitoje skelbiama, kad grunto pavyzdžiuose pavyko aptikti nemažai vandens, švino, sidabro, aukso ir gyvsidabrio. Ar ne keistoka sudėtis?

Praėjus keliems mėnesiams, interviu su Entoniu Kolapreitu ir Karenu Burletu įrašymo metu Eimso tyrimo centre, žurnalistai atkreipė dėmesį į keistas nuotraukas, gulinčias ant vieno mokslininko staliuko. Kai jiems pagaliau pavyko gauti kopijas, paaiškėjo, kad jose užfiksuotas Kabeuso krateris prieš ir po bombardavimo. Pirmojoje nuotraukoje buvo galima lengvai pamatyti keistą taisyklingos formos objektą. Antrojoje nuotraukoje kraterio dugnas buvo užverstas vien tik grunto nuolaužomis. Kad ir kas tai buvo – ateivių bazė, nusileidimo aikštelė ar kažkoks eksperimentinis įrenginys – JAV vyriausybė leido sunaikinti paslaptingą objektą.

Savas ar svetimas?

Egzistuoja kelios versijos apie subombarduoto objekto paskirtį. Pagal vieną jų, krateryje buvo įkurta ateivių bazė. Amerikiečiai šiuo metu yra vienintelė šalis pasaulyje, kuri sėkmingai atlieka pilotuojamus skrydžius link Mėnulio. Gali būti, kad žemėlapių sudarymo metu astronautai pastebėjo kažkokios nežemiškosios civilizacijos atstovų pėdsakus. Nuo 1969-ųjų iki 1972-ųjų metų NASA su JAV KOP pagalba nuodugniai ištyrė ateivių objektą. Šių tyrimų rezultatai nėra žinomi, tačiau objektas beveik 40 metų išbuvo neliestas.

Kai 2009-ais metais tapo žinoma, kad Rusija, Kinija ir Indija planuoja atnaujinti Mėnulio tyrimus, amerikiečiai pasiskubino atsikratyti paslaptingo objekto ir jį subombardavo. Panašu, kad JAV vyriausybė negalėjo leisti kitoms šalims sužinoti apie ateivių bazės Mėnulyje egzistavimą ir perimti tai, kas buvo po jos kupolu. Atsižvelgiant į labai aukštą operacijos slaptumo lygį, praktiškai nebelieka abejonių dėl to, kad buvo nerimaujama dėl nežemiškųjų technologijų, kurios pasaulyje gali pakeisti jėgų balansą.

Atrodo, ateivių bazė sunaikinta, nieko įrodyti nebegalima. Tačiau NASA tuo nepasitenkino ir 2013-ųjų metų pradžioje vėl bombardavo Mėnulio paviršių, šį kartą dviem smūgiais iš karto. Šį kartą vietoje kovinių galvučių buvo panaudoti zondai „Ebb” ir „Flow”. Smūgis buvo nukreiptas į du šešėlyje esančius kraterius, esančius Mėnulio Šiaurės ašigalio rajone. Kaip skelbiama, šio eksperimento tikslu vėl buvo paskelbta grunto ir dulkių sudėties analizė. NASA internetiniame puslapyje atsirado filmukas, rodantis kadrus iš „Ebb” ir „Flow” kamerų, prieš pat zondams atsitrenkiant į paviršių.

Entuziastams, nors ir sunkiai, tačiau pavyko šiame vaizdo įraše įžvelgti dirbtinės kilmės objekto kontūrus. Šis objektas priminė sugriauto pastato pamatus. Deividas Boilas, nepriklausomas ufologas iš Viskonsino valstijos (JAV), aptiko kažkokį panašumą tarp Pietų Amerikos indėnų šventyklų griuvėsių ir paslaptingo objekto Mėnulyje liekanų. Vos tik apie šią istoriją prasidėjo diskusijos, vaizdo įrašas iš NASA internetinio puslapio buvo pašalintas, o agentūros atstovai dėl šio įvykio nepateikė jokių argumentuotų paaiškinimų.

Poligonas Mėnulyje

Reikia pažymėti, kad tai ne pirmasis Žemės ginklo išbandymas Mėnulyje. XX amžiaus 6-o dešimtmečio pabaigoje JAV ir SSRS pradėjo pasiruošimą bombarduoti mūsų planetos palydovą branduoliniais ginklais. Abi šalys taip norėjo įrodyti savo pranašumą ne tik kosminėje, bet ir karinėje sferoje. Amerikiečiai, vykdydami A119 projektą, rengėsi paleisti raketą su branduoline galvute į tamsiąją Mėnulio pusę, kad žybsnis ir po to pakilęs atominis grybas būtų gerai matomi iš Žemės. Sovietų mokslininkai ir kariškiai kūrė praktiškai tokius pačius planus.

Oficialiai abu projektai buvo atšaukti dar planavimo stadijoje dėl saugumo sumetimų. Tačiau daugelis mano, kad iš tiesų tyrimai buvo vykdomi toliau. Astronomai-mėgėjai ir ufologai pasirengę pateikti įtikinamus įrodymus, kad tokie bandymai vis tik buvo atlikti. Pirma, tai kai kurių kraterių, esančių matomoje Mėnulio pusėje, forma. Į meteoritų smūgius tai visiškai nepanašu. Pažvelgus į Žemėje esančių branduolinių poligonų nuotraukas, klausimų daugiau nekyla.

Antra, tai visos planetos astronomų liudijimai, kurie nuo 1959-ųjų iki 1963-iųjų metų Mėnulio paviršiuje matė keistus žybsnius. O kas slepiasi nematomoje mūsų planetos palydovo pusėje, dar teks išsiaiškinti.