Apie šį padarą iki šiol ginčijasi zoologai, istorikai, folkloro tyrėjai, mistikai, tačiau jie tarpusavyje niekaip negali susitarti – kiekvienas šioje baisioje paslaptyje regi kažką iš savo srities. Niūrus šių kruvinų įvykių metraštis buvo pradėtas 1764-ųjų metų birželio 30 d., kai dingo 14-metė piemenaitė iš Šventojo Etjeno parapijos. Greitai mergaitė buvo aptikta pusiau suėsta. Zevodano provincijos parapijos knygoje užfiksuota ir kita auka – tų pačių metų liepos 1 d. buvo beveik visiškai nugraužtas valstiečio Žano Bulė veidas. Tuo viskas nesibaigė – rugpjūčio 8 ir 25 dienomis nežinomas žudikas nutraukė galvas ir dalinai apgraužė du piemenis. Rugsėjo 1 ir 8 dienomis buvo nužudyti jaunuolis ir moteris, kurie dirbo savo daržuose.

Legenda apie pabaisą gimė prie Adrijos jūros esančiame mieste Ravenoje, Emilijos – Romanijos regione Italijoje. Pasakojama, kad pabaisa turi ragą ant galvos, styrantį lyg kardas, o vietoj priekinių galūnių turi sparnus lyg šikšnosparnis. Vienoje krūtinės pusėje neįprasta būtybė turi Y formos žymę, o kitoje – X. Aplink jos liemenį rangosi dvi gyvatės. Ant dešiniojo kelio ji turi akį, o kairė koja baigiasi paukščio pėda… Be to, būtybė yra hermafroditas.

Savo astronautų skrydžiams į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) šiuo metu Rusijos kosminius laivus samdanti NASA per artimiausius 4 metus gali atsikratyti šios priklausomybės, praneša „Slashgear.com“.

Arktiniuose vandenyse, netoli Kanados žvejai sugavo ypatingai keistos ir kraupios išvaizdos pabaisą. Po ilgų spėlionių, koks tai gyvis, ichtiologai galų gale identifikavo, kad į tinklus pakliuvo superreta kremzlinė žuvis.

Montoko kaimelyje buvo aptiktas keistas gyvis, taip ir pavadintas – Montoko monstru. Gyvis tiesiog išplautas į krantą. Tiesa, jis nelabai priminė gyvūną, greičiau jūrų pabaisą. Iki šiol jokiuose šaltiniuose neužfiksuotas gyvis ne juokais išgąsdino vietos gyventojus. Kai kurie mokslininkai teigia, kad tai – išsigimęs jūrų vėžlys, tik be kiauto. Kiti mokslininkai mano, kad tai – meškėnas, keistai atrodantis dėl to, kad ilgą laiką praleido vandenyje.

Miegančius Brazilijos vaikus puola pasiutlige sergantys šikšnosparniai vampyrai. Nuo rugsėjo jie pražudė 23 ir sukandžiojo daugiau kaip 1300 žmonių.

Kaip atrodo zombiai žino visi. Iš filmų ir literatūros kūrinių žinome, kad jie atrodo klaikiai: eina vilkdami kojas, skleidžia nesuprantamus, šiurpius garsus. Jų kūnas išpuvęs. Ar kada nors pagalvojote, kad smegenys taip pat išpuvusios? Jei taip, tai tokie jūs ne vieni. Du amerikiečių neurologai Bredlis Vojtekas ir Timas Verstynenas laisvalaikiu mielai žiūri siaubo filmus ir skaito literatūrą apie zombius. Ar reikia stebėtis, kad jiems irgi kilo klausimas, kas gi turėtų iš tikrųjų vykti zombių galvose? Kokios priežastys juos verčia taip elgtis?

Krakenas – mitinė jūrų būtybė apie kurią pasakojamos šiurpios legendos. Pabaisa, vaizduojama kaip milžiniškas aštuonkojis ar kalmaras, prarydavo banginius ir net laivus. Neįtikėtina, kad daugelis mokslininkų yra įsitikinę, kad šis jūrų monstras iš tiesų kažkada egzistavo.

Oksfordo universiteto (D. Britanija) profesorius, žmogaus genetikos specialistas Bryanas Sykesas teigia įminęs vadinamojo Sniego žmogaus, Azijoje vadinamo ječiu ar čemo, o Šiaurės Amerikoje – didžiapėdžiu, paslaptį. Keliautojų pranešimai apie atokiuose kalnuose matytą šią vienų reliktiniu hominidu, kitų – mokslui nežinomu gyvūnu laikomą būtybę Azijoje žinomi jau kelis šimtus metų.

Oksfordo universiteto mokslininkai bioaudiniuose, kurie priklauso prieš keliasdešimt metų Himalajuose nukautam padarui, kurį medžiotojas palaikė „sniego žmogumi“, rado genetinių sutapimų su senoviniais poliariniais lokiais ir yra linkę manyti, kad „sniego žmonės“ tebeklaidžioja po Himalajus, skelbia „Telegraph.co.uk“.