Deiviso sąsiauryje į tinklus pakliuvo mokslininkus suklaidinusi itin reta gelmių pabaisa (Video)

Tai – ilgasnukė chimera (lot. - Rhinochimaeridae). Šie kraują stingdančios išvaizdos sutvėrimai gyvena dideliame gylyje. Išskirtiniai jų išvaizdos bruožai – ilgas snukis, grėsmingi nasrai ir nuodingas nugaros pelekas želatinos pilkumo kūno viršuje. Tokį egzempliorių žvejai pagavo netoli labiausiai į šiaurę nutolusios Kanados Nunavuto provincijos krantų, Deiviso sąsiauryje.

Mokslininkai iš pradžių manė, kad tai – ne mažiau šiurpios išvaizdos ryklys-neūžauga (lot. - Mitsukurina owstoni). Tačiau atidžiau apžiūrėję klaikiąją žuvį, tyrėjai priėjo išvadą, kad tai – žmonių labai retai aplankomų vandenų gelmėse gyvenanti ilgasnukė chimera. Tokios išauga iki metro ilgio.

"Teoriškai, jei tik žvejotume giliau – 1000-2000 metrų gylyje – pastebėtume, kad ten jų – knibždėte knibžda, - pasakoja pabaisą identifikavęs Vindzoro universiteto ichtiologas Naidželas Hasis (Nigel Hussey). – Bet kaip ten yra iš tikrųjų, nežinia."

"Visa bėda, kad šis gyvis – itin retai pasitaikantis, - aiškina N. Hasis. – Iki šiol Hadsono sąsiauryje tokią yra pavykę sužvejoti tik vieną kartą. Kaip ir visos chimeržuvės, ilgasnukė chimera yra tolima ryklių ir rajų giminaitė."

Chimeržuvės – vienos seniausių planetos žuvų. Tai – kremzlinių žuvų būrys. Tačiau jos nėra rykliai. Šis būrys atsišakojo nuo ryklių maždaug prieš 400 mln. metų ir sugebėjo neišmirti. Manoma, kad nuo dinozaurų laikų jų išvaizda beveik nesikeitė. Daugelis chimeržuvių turi truputį nuodingą nugaros peleką. Ne išimtis ir ilgasnukė chimera.

Kai kurios chimeržuvių rūšys kai kuriose pasaulio vietose naudojamos maistui. Tiesa, paslaptingoji ilgasnukė chimera gyvena labai giliuose vandenyse ir žvejams bei mokslininkams dažniausiai būna nepasiekiama. Būtent todėl šie šiurpūs, povandenines žiurkes primenantys (žr. vaizdo siužetą) padarai yra mažai ištyrinėti ir žinomi.