Krakenas – jūrų pabaisa iš tikrųjų egzistavo

2011 metais grupė mokslininkų aptiko neįprastas fosilijas, kurios galėjo priklausyti mitologiniam gyviui – krakenui. Tada ši hipotezė buvo labai sukritikuota. Tačiau po kurio laiko buvo atrasta naujų fosilijų, kurios neva įrodė, kad krakenas ne tik egzistavo, bet ir žaisdavo su savo grobio kaulais. Abi hipotezes apie krakeno egzistavimą ir gyvenimo būdą iškėlė JAV paleontologas, profesorius Markas Makmenaminas.

Jis ir rado ichtiozauro (Ichthyosaur Shonisaurus popularis) stuburo slankstelių fosilijas Berlyno ichtiozaurų valstybiniame parke Nevadoje. Pastarasis ichtiozauras buvo jūros roplys, gyvenęs maždaug prieš 200 – 250 milijonų metų. Netoli fosilijų buvo aptikta senovinių galvakojų ir kitų gyvūnų kūno dalių ir kaulų, kurie buvo išdėlioti neįprastomis formomis ir raštais. Manoma, kad monstras pasisotinęs mėgdavo žaisti su grobio kaulais ar kitomis liekanomis.

Legendos apie šį padarą pasakojamos nuo neatmenamų laikų. Graikų mituose pasakojama apie jūrų pabaisą Scilę, monstrą su šešiomis galvomis, pro kurią turėjo praplaukti Odisėjas. 1555 metais švedų istorikas Olausas Magnusas aprašė jūrų būtybę, kuri atrodė lyg milžiniško, juodo medžio šaknys, su didelėmis akimis. Būtybė pirmą kartą pavadinta krakenu 1735 metų leidinyje apie gamtą, tačiau istorijos Norvegijoje apie pabaisą pasakojamos nuo XII amžiaus. Pabaisa esą tokia milžiniška, kad ją galima palaikyti sala arba net nedideliu salynu. Net ir žinodami šiurpias istorijas, skandinavų žvejai eidavo žvejodami jūros pakrantėse, nors ir rizikavo mirti arba netekti laivo.