Brazilijoje šikšnosparniai atakuoja vaikus ir gyvulius

Naktimis šie sparnuoti padarai patenka į namus ir čiulpia kraują iš vaikų veido ir pirštų.

Pagrindine priežastimi, kodėl šikšnosparniai labiau mėgsta vaikus (18 iš 23 mirusiųjų buvo vaikai), Brazilijos valdžia laiko ta, kad vaikai, palyginti su suaugusiaisiais, miega kiečiau, ir šikšnosparniai jų nepažadina.

“Šikšnosparnis nepalieka atvirų žaizdų: jo įkandimo žymė labiau primena nedidelį įdrėskimą, – sako Siūrėjaus grafystės veterinarinės laboratorijos pasiutligės ir kitų per gyvūnus plintančių ligų skyriaus vedėjas Tonis Fuksas. – Jei pasiutligės negydysime, pasekmės gali būti tragiškos – virusas atakuoja centrinę nervų sistemą, sukelia stiprų skausmą ir psichinės būsenos sutrikimus, tarp jų – įvairias baimes, iš kurių dažniausia – hidrofobija. Tačiau jei per 24 valandas nuo įkandimo žmogų paskiepysime nuo pasiutligės, šansai išgyventi labai dideli”.

Visi šikšnosparnių atakų atvejai užfiksuoti Brazilijos šiaurėje, Maranchao valstijoje. Miesto valdžia, atsakinga už sveikatos apsaugą, nežino, kiek šių sparnuočių aukų gali būti užkrėsta pasiutlige, tačiau šiuo metu 1350 nukentėjusiųjų vakcinuoti nuo pasiutligės. Beje, šikšnosparniams, atvykusiems iš užkrėstų kolonijų, suleidžiami nuodai, kad šie, grįžę pas savo gentainius, užkrėstų juos.

“Paprastai vampyrai bijo žmonių, tačiau pasiutligė ir kraujo troškimas priverčia juos nuvyti baimę ir pulti žmones”, – sako ponas Fuksas.

Daugelyje namų grindyse ir lubose esama skylių, o languose nėra stiklų. Tokių vietų gyventojams rekomenduojama naktį neišeiti iš namų, miegoti užsidengus tinklelį nuo moskitų ir bananų lapais ar audiniu uždengti skyles savo namuose.

“Kaip ir maliarijos atveju, tinklelis nuo moskitų – pakankamai sėkmingas apsaugos būdas, tačiau vargingiausi piliečiai, kurių namuose pačios blogiausios gyvenimo sąlygos, negali sau leisti tokios prabangos – nusipirkti tinklelį nuo moskitų”, – sako Edinburgo (Didžioji Britanija) universiteto tropinės veterinarinės medicinos centro pasiutligės specialistė Sara Klyvlend.

Pasiutligės epidemijos Brazilijoje kyla kasmet nuo 1986 metų, tačiau valdžia tvirtina, kad šiais metais ji kelia ypatingą grėsmę. Kraujo ištroškę vampyrai nuolat puola gyvulius ir arklius. Šikšnosparnių įkandimais perduodamos ligos šaliai suduoda didelį ekonominį smūgį.

Problemai spręsti trukdo du faktoriai. Iškirtus Amazonės miškus, tūkstančiai šikšnosparnių būtų priversti palikti savo namus ir persikelti arčiau žmonių. Be to, medžiai dažnai kertami gyvūnų ganykloms išvalyti. Šikšnosparniai tada turėtų kuo misti, o tai tik padėtų plėstis jų kolonijoms.

Pastaraisiais metais vietos valdžia deda daug pastangų, kad sukontroliuotų šunų pasiutligės problemą, tačiau kontroliuoti šikšnosparnių vampyrų sukeltų ligų plitimą dar sunkiau. Vienintelis sprendimas šiame etape – bandyti užkirsti kelią įkandimams. Masinio gyvūnų naikinimo bandymai buvo nesėkmingi, nes šikšnosparniai gyvena sunkiai prieinamose olose. Mokslininkai bando rasti vakciną nuo šikšnosparnių pasiutligės.