Pasaulio nuodėmes įkūnijanti Ravenos pabaisa

Legenda apie pabaisą gimė prie Adrijos jūros esančiame mieste Ravenoje, Emilijos – Romanijos regione Italijoje. Pasakojama, kad pabaisa turi ragą ant galvos, styrantį lyg kardas, o vietoj priekinių galūnių turi sparnus lyg šikšnosparnis. Vienoje krūtinės pusėje neįprasta būtybė turi Y formos žymę, o kitoje – X. Aplink jos liemenį rangosi dvi gyvatės. Ant dešiniojo kelio ji turi akį, o kairė koja baigiasi paukščio pėda… Be to, būtybė yra hermafroditas.

Istoriniuose italų rašytojų kūriniuose aptinkama aprašymų ir iliustracijų apie Ravenoje gimusį (tiksli data nežinoma, tačiau manoma, kad maždaug 1511 ar 1512 metais) monstrą. Jo kūnas ir pečiai atrodė lyg jaunos moters. Būtybė turėjo vieną koją, smailėjančią į apačią, kuri užsibaigia į kalakuto ar vištos koją panašia pėda. Kaklas, galva ir veido bruožai atrodė gana moteriškų bruožų, tačiau ausys buvo labai didelės ir pernelyg žemai, beveik kaklo lygyje. Galvos oda buvo padengta žvynais, plaukais ir plunksnomis, o centre styrojo smailėjantis ragas.

1512 metais Florencijos farmacininkas Luka Landuči dienoraštyje aprašė būtent tokią pabaisos išvaizdą. Į šiaurės Italiją atėjo karas. Vokietijos karalius Maksimilianas, Prancūzijos – Liudvikas XII pradėjo kovą su ispanais, anglais ir popiežiumi Juliumi II dėl Venecijos respublikos. Visa Ravena buvo nusiaubta likus 18 dienų iki monstro gimimo.

Užaugusi pabaisa ėmė terorizuoti žmones. Žmonės pradėjo manyti, kad monstrą, įkūnijantį visas žmonijos nuodėmes, atsiuntė Dievas. Abiejų lyčių genitalijos simbolizavo geismą, išvirkavimą, zoofiliją. Bjauri letena – pavydą. Akis kelyje – godumas ir išdavystė. Ragas – puikybė ir didžiavimasis. Vienoje monstro krūtinės pusėje buvo kryžiaus ženklas, kuris rodė, kad padaras siųstas iš dangaus, tam, kad Kristus išgelbėtų žmones, kurie norės keistis.

Pagal L. Landučio aprašymą buvo nupieštas paveikslas, kuris buvo eksponuojamas Florencijoje. Tačiau tik tada, kai vykdant popiežiaus Julijaus II įsakymą, monstras mirė nuo bado. Medžio raižiniai ir graviūros, vaizduojantys pabaisą, paplito po visą Europą. Ne visuose piešiniuose Ravenos pabaisa vaizduojama vienodai: kai kuriose netgi su dviem kojomis, sparnai kartais kaip paukščio, kartais kaip šikšnosparnio. Ravenos pabaisa buvo Viduramžių simbolis, vaizduojantis nuodėmingą žmoniją.

Spėliojama, kas galėjo būti šio monstro tėvai. Vieni mano, kad jį pagimdė garbinga, ištekėjusi moteris, kiti įsitikinę, kad pabaisa gimė po vienuolio ir vienuolės sąjungos. Tačiau greičiausiai tai buvo labai retas, labai baisus ir keistas genetinio apsigimimo atvejis.