Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą. Todėl galime jausti karštį arba drebulį.

Mokslininkai atrado, kad milteliai iš kiaulių šlapimo pūslės audinių gali būti naudojami žmogaus pirštų atauginimui. Šiuose audiniuose yra proteinų, kurie skatina audinių augimą. Galbūt ateityje žmonės, lyg driežai uodegą, sugebės atsiauginti traumų metu prarastas kūno dalis.

Mokslininkai sukūrė molekulinę ryšių sistemą, skirtą pranešimų ir duomenų perdavimui sudėtingose aplinkose, kuriose negali būti naudojamos elektromagnetinės bangos – pavyzdžiui, tuneliuose, vamzdynuose, po vandeniu ar gyvuose organizmuose. Informacijos molekulėmis perdavimas gyvajame pasaulyje, tiek tarp augalų, tiek tarp gyvūnų yra labai įprastas, pavyzdžiui, vabzdžiai naudoja feromonus, norėdami surasti priešingos lyties atstovus, augalai kvapus – norėdami pritraukti vabzdžius, gyvūnai kvapais žymi savo teritoriją, tačiau iki šiol tokiais metodais duomenų perdavimui žmonės nesinaudojo.

Li Ching-Yuen oficialiais duomenimis gimė 1677 metais Kinijoje (nors pats teigė, kad 1736 m.) ir savo visą ilgą gyvenimą užsiiminėjo vaistažolių rinkimu bei kovos menais. 1930 m. New York Times laikraštis išspausdino straipsnį, kuriame pateikė duomenis apie atrastus oficialius Kinijos vyriausybės dokumentus, kuriuose 1827 m. Li Ching-Yuen oficialiai sveikinamas su 150-uoju gimtadieniu. Vėlesni dokumentai užfiksuoja šio žmogaus oficialų sveikinimą su 200-uoju gimtadieniu 1877 m.

Vabzdžių pasaulyje bitės darbuojasi ir gamina medų, o širšės, šitie stambūs plėšrūnai, iščiulpia iš jų medų ir sunaikina bites. Ekonomikoje gi nuo neatmenamų laikų žmonės išrado tik du resursų įgijimo būdus: imti, kaip tai daro širšės, arba sukurti, kaip tai daro bitės. Ekonomikoje bitės – tai tie, kurie gamina materialias vertybes ir pridėtinę kainą: fermeriai, pramonininkai, gamybinių paslaugų sektorius, finansinis sektorius, kuris užsiima investavimu į gamybą. Tuo tarpu širšės – tai grobuonys. Žinomiausi iš jų – rentininkai, kurie eksploatuoja gamtos resursus ir spekuliuoja jais, arba susiglemžė monopoliją importui, statyboms ir pan. Arabų ir Afrikos šalyse tokių grobuonių iki šiol daugybė. Tačiau vakaruose prie jų prisijungė nauji, dar piktybiškesni plėšrūnai, kurie arba užsiima manipuliacijomis su informacija, arba laviruoja, naudodamiesi savo tikslams finansinį liberalizavimą.

Jei kada vaikštinėjant gamtoje kils nenumaldomas noras pauostyti akį traukiantį gėlės žiedelį, nepraraskite budrumo ir prieš tai įsitikinkite, ar tas gėlės žiedas nėra... maskavimosi meną tobulai įvaldęs plėšrus sausumos gyvūnas.

Pastaruoju metu labai plačiai nagrinėjama tema yra aplinkos užterštumas. Tačiau labai nedaug kas iš mūsų žino, kad pirmoji ekologinė katastrofa kilo Senovės Romoje dar prieš keletą tūkstantmečiu. Kai kurie mokslininkai netgi teigia, kad galingosios Romos imperijos žlugimą sukėlė tai, jog imperijos gyventojai buityje naudojo indus, pagamintus iš švino.

Paminėsime keletą ateivių grupių, susietų su Žeme. Nežemiškų civilizacijų atstovai gali būt netgi skirstomi į rases, tačiau tai sąlyginis bandymas grupuoti, labiau būdingas "žemietiškam žvilgsniui".

NASA marsaeigis "Curiosity" Raudonojoje planetoje praleido jau beveik 1,5 metų ir nuriedėjo tik beveik 4,5 km. Nors jo ratai pagaminti iš aukštos kokybės aliuminio, jie nėra amžini. Praėjusią savaitę NASA ekspertai itin atidžiai apžiūrėjo marsaeigio ratų būklę. Ir buvo pritrenkti: tie 4,5 km Marso paviršiaus juos smarkiai suniokojo.

Leidykla „Briedis“ išleido Antrojo pasaulinio karo sovietų mitus triuškinančią serijos „Mark Solonin“ penktąją knygą „Katastrofos chronologija“.