- Mokslininkai atrado, kad milteliai iš kiaulių šlapimo pūslės audinių gali būti naudojami žmogaus pirštų atauginimui. Šiuose audiniuose yra proteinų, kurie skatina audinių augimą. Galbūt ateityje žmonės, lyg driežai uodegą, sugebės atsiauginti traumų metu prarastas kūno dalis.
- Genetikai išvedė naują ožkų veislę. Jos piene bus voratinklių šilko proteinų. Iš pieno bus galima išgauti gerokai daugiau nepaprastai patvaraus šilko. Voratinklių šilkas penkis kartus stipresnis nei plienas. Gali būti naudojamas dirbtinių galūnių ir neperšaunamų liemenių gamyboje.
- Smegenų ląstelių vystymąsi mokslininkai tiria stebėdami jų augimą pelių vaisiaus smegenyse. Žmogaus smegenų ląsteles mokslininkai suleidžia į dar gimdoje esančių pelių smegenis.
- Nieko nebestebina į naminių gyvūnų odą įmontuotos mikroschemos, kurios padeda atsekti gyvūno buvimo vietą. Netolimoje ateityje tokias mikroschemas turės teisę implantuoti kalėjimai, ligoninės, darbovietės. Jau dabar kai kuriuose Jungtinių Valstijų kalėjimuose kaliniai priverstinai ženklinami mikroschemomis.
- Išnykę gyvūnai vėl gyvuos. Mokslininkai vėl prikėlė gyvenimui Tasmanijos tigrus, išnykusius 1936 metais. XXI amžiuje mokslininkai tikisi sėkmingai klonuoti mamutą, panaudoję 10000 metų senumo kraują.
- Į vabalų kūną implantavus elektrodus mokslininkai gali kontroliuoti vabalo skrydžio kryptį. Tikimasi, kad šis pusiau vabalas, pusiau robotas bus pritaikytas šnipinėjimui ir žmonių gelbėjimui.
- Genetiškai pakeistos karvės duoda pieną, kuriame yra žmogaus pieno baltymų.
- Teigiama, kad laboratorijoje užauginta mėsa turės milžinišką poveikį planetai: pasaulyje nebeliks badaujančių žmonių, sumažės aplinkos tarša.
- Mokslininkai jau yra sukūrę robotų, kurie geba išgyventi, virškindami ir sintetindami atliekas ir biomasę. Tokių robotų kūrimas sulaukė labai daug kritikos, esą robotai gali pradėti maitintis žmonių lavonais. Netrukus kūrėjai išleido pranešimą, kad jų kuriami ateities robotai bus griežtai tik vegetarai.