NASA zondas MRO (Mars Reconnaissance Orbiter) iš kosmoso nufotografavo visiškai šviežią kraterį, kuriam – apie 3 metus, informuoja "Space.com".

Priminsime, kad dabar po Didžiojo sprogimo praėjo jau 13,8 mlrd. metų. Harvardo universiteto astrofizikas Abrahamas Loebas pareiškė, kad gyvybė mūsų visatoje galėjo susiformuoti po Didžiojo sprogimo tepraėjus vos 15 mln. metų. Dabar visatai – 13,8 mlrd. metų. Išeitų, kad visatoje gyvos būtybės egzistuoja daugiau kaip 13,5 mlrd. metų. O štai Žemėje ji atsirado tik prieš 3,8 mlrd. metų. Nuo planetos susiformavimo tada buvo praėję 700 mln. metų.

Pirmą kartą per daugiau nei 20 metų astronomai netolimoje galaktikoje užfiksavo supernovą. Žvaigždė sprogo už maždaug 12 mln. šviesmečių esančioje „Mesjė 82“ galaktikoje, kuri naktiniame danguje matoma Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyne, skelbia Space.com.

Saulės kaimynystėje esanti, “Saurono Akimi” dar vadinama ryški pietinio pusrutulio dangau sferos žvaigždė Fomalhautas (Pietų Žuvies Alfa) nepaliauja stulbinęs astronomų. Ką tik jis mokslininkams pametėjo naują staigmeną.

Paaiškėjo, kad šalia NASA marsaeigio "Opportunity" netikėtai atsiradęs akmuo yra unikalios cheminės sudėties – jame yra gerokai daugiau kai kurių cheminių elementų, nei aplink esančio Marso grunto pavyzdžiuose. Apie tai pareiškė misijai vadovaujantis Stivas Skvairsas (Steve Squyres). "Marsas nepaliauja mus atakavęs mįslėmis", - pripažino NASA tyrėjas.

Programoje "Google Moon" matomame Mėnulio paviršiuje pastebėtas keistas nepaaiškinamas kampo formos objektas. Maža to, trikampė anomalija, kuri, tenka pripažinti, kažkuo primena radarams nematomus "Stealth" tipo lėktuvus, palei vieną iš savo briaunų turi septynių švieseles primenančių taškų grandinę, išsidėsčiusią raidės "V" forma.

Internetinio forumo „UnmannedSpaceFlight“ lankytojai pranešė aptikę eilinę Marso mįslę: klajojantį akmenį, kuris nežinia kaip atsidūrė prie marsaeigio „Opportunity“. „Opportunity“ fotokameros reguliariai fotografuoja marsaeigio prieigas.

Aberdyno universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai tikina, kad gyvybė Žemės dydžio planetose įmanoma net tada, kai tos planetos nuo savo šviesulio yra nutolusios 10 kartų toliau nei manyta iki šiol. Šių mokslininkų darbas, publikuotas leidinyje „Planetary and Space Science“, tikina, kad šaltose uolingose planetose, kurios iki šiol buvo griežtai priskiriamos negalinčioms išlaikyti gyvybės, iš tiesų gyvybė gali egzistuoti – tik ji būtų giliai po paviršiumi.

Dar šiemet Europos kosmoso agentūros (ESA) kosminis aparatas „Mars Express“ rekordiškai priartės prie Marso palydovo Fobo, praneša ESA atstovai. Artimiausiame Fobui „Mars Express“ orbitos taške juos skirs vos 45 kilometrų atstumas. Mokslininkai tikisi, kad šis pavojingas daugiau nei 10 metų aplink Marsą skriejančio „Mars Express“ manevras padės atskleisti didžiausią Fobo paslaptį: ištirti jo vidinę sandarą. Žymus Rusijos astrofizikas Josifas Šklovskis, nagrinėjęs neįprastas Fobo orbitos savybes, iškėlė hipotezę, jog šis Marso palydovas gali būti tuščiaviduris. JAV plačiosios visuomenės dėmesį į Fobą 2009 m. buvo atkreipęs buvęs JAV astronautas E. Aldrinas, pareiškęs, kad jame yra keistas monolito pavidalo objektas, kurį dar 1998 m. nufotografavo Marso palydovas „Mars Global Surveyor“.

Įvairiuose informavimo šaltiniuose gana neretai pranešama apie abdukcijos atvėjus, t.y. apie tai, kad ateiviai pagrobia žemės gyventojus. Šių veiksmų tikslai būną įvairūs – nuo eksperimentų su pagrobtaisiais, kurie dažnai būną skausmingi ar net žiaurūs iki geranoriško švietimo ar net ekskursijų į pagrobėjų planetą. Apie vieną tokį atsitikimą pasakoja lenkų žurnalistė, anormalių reiškinių tyrėja Janina Sodolska – Urbanska.