Mes dažnai negalime paaiškinti įvykių, vykstančių aplink mus, bet šios vietos paslapties įminti negali niekas. Jau šešis dešimtmečius Patomskio kraterį gaubia paslaptis ir niekas negali konkrečiai paaiškinti, iš kur šis krateris atsirado. Vadimas Kolpakovas išvyko į šiaurinę Irkutsko sritį tam, kad sudarytų tikslų tos vietos žemėlapį. Jis nesitikėjo ten aptikti tokio įspūdingo radinio, kurio paslapties įminti mokslininkai nesugeba net po šešių dešimtmečių. Visgi pasiekęs Irkutsko regiono šiaurę, Kolpakovas iš gyventojų išgirdo apie vietą, kurią vietiniai laikė „velnio“ vieta ir vadino Degančio Erelio Lizdu. Iš pradžių geologas nedrįso prie jos artintis.

Dinozaurai buvo šiltakraujai, kaip žinduoliai, o ne šaltakraujai, kaip reptilijos, teigia Australijos Adelaide universiteto biologas Rogeris Seymouras. Pasak jo, šaltakraujai dinozaurai nebūtų turėję pakankamos raumenų jėgos, kad galėtų medžioti kitus gyvūnus ir dominuoti prieš kitus žinduolius, kaip darė Mezozojus eroje.

Atsirado dar viena klaipėdietė, kuri patvirtino, kad pensininkės pajūryje matyta neįprasto dydžio gyvatė tikrai nėra fantazijos vaisius.

Ga­li bū­ti, kad gi­liai jau­nos Že­mės vi­du­je tū­no­ju­sios bran­duo­li­nės bom­bos, su­dras­kiu­sios jau­ną pla­ne­tą, į­rod­ym­ai kas­nakt žvel­gia į mus iš vir­šaus Savo trumpos kelionės Žemės erdvėlaiviu metu, žmonija buvo ne vieno garsaus sprogimo liudininkė. Tarkime, Krakatoa. Kai 1883 metais šis Indonezijos vulkanas sprogo, aidas girdėjosi už 3000 kilometrų, o į atmosferą išsviesti pelenai dešimtmečius vėsino pasaulį. Dar yra mūsų pačių sukurti sprogimai. Galingiausias kada nors detonavęs branduolinis užtaisas, sovietų bombų Caras, 1961 m. atmosferoje sukūrė 10 kilometrų skersmens ugnies kamuolį.

Žvelgiant į Klaipėdą nuo laivo denio jūroje iš pradžių išvysi ilgą šviesiomis ir tamsiomis dėmėmis išmargintą horizontalią juostą. Artėjant kranto link joje išryškėja Kuršių nerijos ir Melnragės kopagūbris, įplaukos į marias molai. Vėliau tamsios dėmės virsta atpažystama želdynų, miško žaluma, o šviesios - pliažo bei kopų smėliu. Būtent šios kraštovaizdžio detalės - smėlio, kopų, miško juosta ir atsiverianti marių įplauka - pasitinka kiekvieną atplaukiantį į Klaipėdą laivu jau nuo miesto įkūrimo 1252 m.

1861 metais Oshoro vietovėje, Japonijoje, Pietvakarių Hokaido saloje, grupė silkių žvejų klojo pamatus žvejybos uostui. Jie pamatė po savo kastuvais besiformuojantį paslaptingą vaizdinį – apskritimo forma išdėstytas dideles uolas. Jos buvo itin simetriškos. Tai pasufleravo, kad jos buvo padarytos žmogaus rankomis. Kas tai galėtų būti – iki šiol nėra aišku. Žvejai būtų buvę priblokšti sužinoję, kad tai yra Oshoro akmenų ratas, kuris yra reliktas dar nuo senovės laikų.

Gigantiškame Antarktidos ežere, kurį dengia daugiau nei trijų kilometrų storio ledo sluoksnis, mokslininkai rado „stebėtinai didelę“ gyvybės įvairovę. Atlikus vandens, Rusijos mokslininkų 2012 metais išgauto iš poledinio Vostoko ežero baseino, tyrimus, buvo aptikta, kaip manoma, 3507 skirtingų organizmų DNR.