Atlikus vandens, Rusijos mokslininkų 2012 metais išgauto iš poledinio Vostoko ežero baseino, tyrimus, buvo aptikta, kaip manoma, 3507 skirtingų organizmų DNR.
Nors dauguma organizmų yra bakterijos, o nemaža jų dalis – naujos mokslui, aptikta ir kitų vienaląsčių bei daugialąsčių organizmų, taip pat grybelių.
Poledinės gyvybės įvairovė labai nustebino mokslininkus, mat dauguma jų tikėjosi, kad ežeras dėl ekstremalių sąlygų bus sterilus.
Vostoko ežeras ledo sluoksniu pasidengė prieš 15 mln. metų ir dabar jį dengia daugiau nei 3600 m storio ledo sluoksnis, stipriai slegiantis vandenį. Tokiose sąlygose sunku tikėtis rasti kokių nors mitybinių medžiagų.
Tačiau paėmus mėginius iš apatinio ledo sluoksnio, į kurį šąla skystas ežero vanduo, paaiškėjo, jog šiame vandens telkinyje gyvybė tiesiog knibžda.
Šis atradimas teikia vilčių aptikti gyvybės ir kitose ekstremaliose aplinkose, už Žemės planetos ribų. Pavyzdžiui, vienas iš Jupiterio palydovų, Europa, yra padengtas ledo kiautu, po kuriuo gali būti skysto vandens vandenynas, kuriame gali egzistuoti gyvybė.
Bowling Green valstybinio universiteto (JAV) biologas dr. Scottas Rogersas, vadovavęs iš ežero ištraukto ledo DNR analizei, sakė: „Aptikome kur kas daugiau įvairovės nei kas nors galėjo tikėtis. Tai puikiai pademonstruoja gyvybės atsparumą ir tai, kaip organizmai gali išgyventi sąlygose, kuriose, kaip manėme prieš kelis dešimtmečius, išgyventi negali niekas. Tai keičia ribas tarp gyvenamos ir negyvenamos aplinkos“.
Vostoko ežeras yra apie 260 km ilgio ir apie 50 km pločio, jo plotas yra apie 15,5 tūkst. kv. kilometrų. Ir visą šį milžinišką plotą dengia daugiau nei 3600 metrų ledo.
Iš ežero ištrauktuose mėginiuose aptikta bakterijų, panašių į tas, kurios gyvena žuvų, vėžiagyvių ir žieduotųjų kirmėlių žarnynuose. O tai mokslininkus paskatino tikėtis ežere aptikti ir sudėtingesnių gyvybės formų.
15 mln. metų nuo aplinkos izoliuotame ežere aptikta ir unikalių, iki šiol mokslui nežinotų DNR sekų – gali būti, kad šios sekos priklauso rūšims, išsivysčiusioms šaltose gelmėse.