Uostamiestyje daugėja mačiusiųjų gyvatę monstrą

Atsirado dar viena klaipėdietė, kuri patvirtino, kad pensininkės pajūryje matyta neįprasto dydžio gyvatė tikrai nėra fantazijos vaisius.

Rankos storio šliužas

Kaip jau buvo minėta publikacijoje "Poilsiautojus baugina įspūdinga gyvatė", "Klaipėdoje" perskaičiusi straipsnį Dalia D. apstulbo. Ne taip seniai ji pati buvo regėjusi neįprasto dydžio gyvį, tik niekam apie tai nedrįso sakyti.

"Jūsų straipsnis patvirtino mano košmarišką radinį. Liepos 3 d. dviračiu važiavau iš Palangos į Karklę ir viename miško posūkyje netoli keliuko pamačiau ypatingo didumo gerokai nuo žemės pakelta galva gyvatę. Ji buvo nebaikšti, todėl galėjau ją ramiai apžiūrėti", – teigė klaipėdietė Dalia D.

Lygiažvynis žaltys Lietuvoje yra vienintelis roplys, kuris gali užaugti iki beveik metro ilgio DMN archyvo nuotr.

Moters teigimu, gyvatė buvo tamsios spalvos, įspūdingo dydžio ir maždaug rankos storio.

"Ji buvo beveik juodos spalvos, už galvos bandžiau įžiūrėti būdingų žalčiams ženklų. Žinoma, baimės akys didelės, bet gyvatė tikrai buvo neįprasto dydžio", – teigė moteris.

Klaipėdietė patvirtino, kad reto dydžio gyvis iš tiesų įsikūrė pajūrio miškuose.

"Varėnos rajone yra tekę matyti įspūdingo dydžio žalčių, bet tai, ką pamačiau liepos 3 d., ilgam liks atmintyje ir kažin ar kada nors turėsiu noro eiti grybauti. Gal atsirado kokie žalčiai mutantai? Taigi tikrai tikiu, kad straipsnyje minima klaipėdietė galėjo matyti kažką panašaus, ką ir aš", – pasakojo įvykio liudininkė.

Matė ir karjere

Dalia prisipažino, jog yra girdėjusi palangiškių pasakojimų apie įspūdingo dydžio gyvates.

"Pakeleiviu yra tekę pavežti vietos žmogų, kuris papasakojo, kad tarp Šventosios ir Palangos esančiuose karjeruose žmonės seniau yra matę įspūdingo dydžio gyvačių. Nežinau, ar tai tiesa, bet tarp gyventojų sklido kalbos apie ypatingo baisumo gyvates, kurios gali būti nuodingos", – pasakojo moteris.

Dalia stebėjosi, kad niekada viešai nebuvo prabilta apie šiuos roplius.

"Džiaugiuosi, kad straipsnyje minima klaipėdietė pirmoji nutarė papasakoti apie savo reginį. Nes aš net nedrįsau prasitarti, jog mačiau kone dviejų metrų ilgio gyvatę. Niekas nebūtų patikėjęs", – kalbėjo skaitytoja.

Dalia gyvatę monstrą matė liepos 3 d. važiuodama tarp Palangos ir Karklės.

Minėtame dienraščio straipsnyje klaipėdietė Veronika pasakojo, kad ji įspūdingo dydžio gyvatę matė liepos 1 d. Antrojoje Melnragėje.

"Nežinau, ar tai galėjo būti ta pati gyvatė, tačiau jei gyvis tokio dydžio, gal jis ir galėjo nušliaužti tokį atstumą", – svarstė Dalia.

Dalios matyta gyvatė nebuvo baikšti, kiek pabuvęs pakelėje, gyvis nuleido galvą ir atbulas įšliaužė į pievą.

"Ją galėjau apžiūrėti netrukdoma, bet baimė buvo didelė. Kadangi gyvatė buvo pakėlusi galvą, man pasirodė, kad ji galėtų rengtis šuoliui. Tačiau ji pati pasitraukė", – pasakojo Dalia.

Turėsime savo pabaisą?

Lietuvos herpetologų draugijos, kuri rūpinasi Lietuvoje aptinkamų laukinių varliagyvių ir roplių apsauga, pirmininkė Dalia Bastytė, vos išgirdusi istoriją apie dviejű metrų ilgio ir rankos storio gyvatę, pasidžiaugė, kad pajūris turės savo Lochneso pabaisą.

"Įsivaizduoju, kaip žmonės turėjo išsigąsti. Man pirmiausiai į galvą šovė mintis, kad tai bus nauja, Lietuvai nebūdinga roplių rūšis. Mūsų žalčiai iki tokio dydžio neužauga, o vienintelė gyvatė, kurią mes turime, – angis yra kur kas mažesnė už žaltį", – kalbėjo D. Bastytė.

Specialistės manymu, klaipėdiečių matyta gyvatė gali būti namuose augintas svetimkraštis gyvis.

"Gal žmonės nebenori ar nebegali išlaikyti tokios gyvatės ir nusprendė paleisti?" – versiją kėlė D. Bastytė.

Žiemos neištvers

Sovietmečiu plungiškiai yra pasakoję, kaip Platelių miškuose grybaudami taip pat matė įspūdingo dydžio gyvatę, kuri neturėjo žalčiui būdingų geltonų žymių.

"Tai galėjo būti lygiažvynis žaltys. Jie užauga šiek tiek didesni. Tačiau moterys veikiausiai matė ne žaltį, o kažkokią kitą gyvatę", – įtarė D. Bastytė.

Tai, kad didžiulį roplį klaipėdietės išvydo trijų dienų skirtumu ir skirtingose vietose, D. Bastytės nenustebino.

"Gyvatės nėra linkusios keliauti, bet jei roplys yra išmestas, jis gali intensyviai ieškoti buveinės. Dažniausiai gyvatės prisiriša prie savo vietos. Bet jei roplys yra nusiteikęs, jis šliaužia gana greitai", – aiškino specialistė.

Lietuvos herpetologų draugijos pirmininkė prisipažino, kad tai pirmas atvejis, kai ji išgirdo apie laisvėje įsikūrusį 2 metrų ilgio roplį.

"Aš abejoju, kad ši gyvatė ištvers žiemą. Juk ropliai yra šaltakraujai. Jei lauke bus 20 laipsnių šalčio, jam nepadės net ola", – tvirtino specialistė.