Меню

Free protonmail

Назад Главная » Каталог статей » Gamtos paslaptys
Internete su nuoroda į naujienų svetaine Scienceray.com. pasirodė keistas straipsnis. Neva komanda iš aštuonių mokslininkų iš JAV ir Europos, komanda teigė, kad rado tris piramides Antarktidoje. Dvi piramidės yra 16 km. nuo kranto, o trečioji yra ant paties kranto. Mokslininkai teigia, kad piramidės pastatytos rankų darbo. Ir jai taip, tai teks greitai perrašyti Žemės istoriją. Juk pastatyti jas galėjo tik senovės civilizacijos, prieš milijonus metų- kai buvo šilta ir žaliavo aplinkui.
Barreleye žuvies užburiančio žvilgsnio paslaptis yra cilindrinės akių formos, kurios yra prisitaikiusios prie šviesos trūkumo 2,5 tūkst. metrų gylyje. Įdomiausia, kad žuvies akys yra viršugalvyje. Tai buvo didelė mįslė mokslininkams, kaip žuvis ieško maisto, nes atrodo neįmanoma tokiomis akimis stebėti aplinką.
Praeitą savaitę, keli žvejai pagavo Maskvos upėje milžinišką karpį. Ir toje vietoje - priešais Novodevičjės vienuolyną. Čempioninis trofėjus, ką ir nepridursi, daro įspūdį. Bet iš kur ji atsirado pagrindinėje upėje Maskvos centre ir kuo maitinosi iki tokio svorio?
Kinijos mokslininkų komanda teigia aptikusi seniausią pasaulyje primatų fosiliją. Primatai Archicebus achilles buvo maždaug stambios pelės dydžio. Skaitmeniniu būdu atkūrę abi fosilijos puses, mokslininkai galėjo detaliai ją išnagrinėti, pradedant mažomis akytėmis ir baigiant didelėmis, beždžionių formos pėdomis. Archicebus achilles buvo aptiktas 2002 metais centrinės Kinijos Hubėjaus provincijos uolose. Tačiau mokslininkams prireikė daugiau kaip dešimtmetį trukusių tyrimų, kad pripažintų jį seniausia žinoma primato fosilija.
Ar visi mes tikrai esam vieno kraujo? Kuris mūsų vaikystėje nėra skaitęs garsiųjų Radjardo Kiplingo apsakymų apie Mauglį – vilkų užaugintą žmonių vaiką? Jei ir neskaitėme, tai atmintinai žinome sovietinių laikų animacinį filmą. Jo pabaigoje jau suaugęs Mauglis, džiunglėse prie krioklio sutikęs gražuolę merginą, grįžta gyventi pas žmones. Tačiau tikriesiems maugliams niekada nebūna toks maloningas.

Šią sa­vai­tę Lon­do­ne vyks di­de­lė kon­fe­ren­ci­ja, ku­rio­je bus pas­kelb­ti re­zul­ta­tai pen­ke­rius me­tus tru­ku­sio ty­ri­mo, ko­dėl Ho­mo sapi­ens trium­fa­vo žmo­nių iš­lik­imo ko­vo­je

Ši mįs­lė yra vie­na iš di­džiau­sių, gau­bian­čių mū­sų rū­šį. Pla­ne­to­je, ku­rio­je knib­ždė­jo skir­tin­gi žmo­nių ti­pai, tarp ku­rių ne­an­der­ta­lie­čiai ir į ho­bi­tus pa­na­šūs Flo­res žmo­nės, da­bar li­ko tik vie­na rū­šis: Ho­mo sapi­ens.

Žemė, kaip ir kitos planetos, visada buvo ir bus atakuojama meteoritų. Nieko čia nepadarysi – Kosmose daug visokių nuolaužų, skeveldrų yra, kurios skraido be tikslo, kol jas „pritraukia“ kokia planeta. Tada, jei ta nuolauža yra gana didelė, būna didelis BUM ir mūsų Žemės paviršiuje atsiranda nemaža žaizda – krateris. Bet taip nutinka retai.
Tai gana beprotiška nufilmuota medžiaga. Du amerikiečiai nufilmavo tornado pačiame jos sūkuryje. Kaip teigiama vėjo greitis galėjo siekti 150-175 myles per valandą greičiu. Kol ant pačios mašinos sumontuota įranga, galėjo nustatyti. Stipraus vėjo gūsiai nešė viską, kas pasitaikė kelyje. Vėliau trumpam viskas aptemo ir visai nieko nesimatė. Iš pradžių dar buvo girdėti, ką kalba filmuojantys vaikinai, tačiau paskui viską užgožė tornado ūžesys.

Nuo mokyklos suolo žinome: dinozaurai žemėje gyveno prieš milijonus metų ir staiga visi išmirė – tokia yra oficiali versija. Bet kai kurie mokslininkai šia versija linkę abejoti. Jie remiasi paprasčiausia logika. Juk kad ir koks baisus kataklizmas būtų ištikęs mūsų planetą, jeigu jis negalėjo sunaikinti absoliučiai visos gyvybės, turėjo išgyventi bent kai kurie dinozaurai.

Antarktida nuo mūsų slepia daugybe paslapčių. Tai ko gero mažiausiai ištirtas žemynas Žemėje. Antarktidoje 480 km atstumu nuo Pietų ašigalio yra didžiulis Vostoko ežeras, kuris savo dydžiu prilygsta Onegos ežerui. Ledo storis virš, ežero yra daugiau nei 3,8 km, o didžiausias ežero gylis – 1200 m. Viso pasaulio mokslininkai šio unikalaus ežero tyrimus laiko viena įdomiausia ir sunkiausiai išsprendžiama XXI amžiaus mokslo problema.
Назад 1 2 ... 9 10 11 12 Вперёд