Ramiajame vandenyne prie Japonijos krantų aptikus keistus statinius, kilo sujudimas. Archeologai tvirtino, kad statinio griuvėsiai dvigubai senesni nei Egipto piramidės. Stačiakampio formos, laiptuotas statinys gali būti įrodymas apie dar nežinomos, pačios seniausios Žemėje Akmens amžiaus civilizacijos egzistavimą.

Ši istorija apie senovinius žemėlapius tapo žinoma visiems po to, kai 1929-uju metų lapkričio 9 d. Stambulo nacionalinio muziejaus direktorius Halilas Edhemas tvarkė archyvus ir vienoje lentynoje aptiko du geografinio žemėlapio fragmentus.

1942 m. viename Himalajų kalnų ežere (Indija) buvo rasti šimtai žmonių skeletų. Daugiau kaip 60 metų niekas nesugebėjo įvardyti, kas buvo tie žmonės ir iš kur 5 km virš jūros lygio tyvuliuojančiame Rupkundo (Roopkund) ežere atsirado jų skeletai. Šią patologišką mįslę mėginta paaiškinti įvairiausiomis teorijomis, tačiau tiesą mokslininkai sugebėjo atskleisti tik 2004 m.

Naujame dokumentiniame filme, kuris bus rodomas lapkričio 10 d. per "Channel 4", mokslininkai atskleidžia, kad palaidotas jaunojo Egipto faraono Tutanchamono kūnas auksiniame sarkofage po kurio laiko savaime užsiliepsnojo, o 1922 m. Hovardas Karteris (Howard Carter) rado apanglėjusius Senovės Egipto valdovo palaikus.

Senovės raštuose randama keistų datų. Ciceronas (103-43 m. pr.m.e.) "De divinatione" rašė, kad Babilono žyniai turi žinių, siekiančių 470 tūkst. metų praeitį. Tiesa, romėnai tuo netikėjo. Strabonas mini Ispanijos iberus, sakiusius, kad jų genties istorija yra 6000 m. Diogenas Laertietis (3 a.) mini, kad senovės egiptiečiai yra užfiksavę 373 Saulės ir 832 Mėnulio užtemimus, o tai apimtų 10 tūkst. m. periodą. Gilgamešo mitas (4 tūkst. pr.m.e.) liudija apie žinias, turėtas iki Tvano.

"'Mano dvasia' nepasiliks amžinai žmoguje, nes jis yra ir kūnas" Ir Viešpats gailėjosi sukūręs žmogų žemėje, ir jam gėlė širdį. Mt. Ararat Nušluosiu ... žmones, drauge su gyvuliais, ropliais ir padangių paukščiais, nes gailėjosi juos padaręs. Padarysiu galą visai mėsai, esančiai prieš mane, nes per juos žemė prisipildė smurto... sunaikinsiu juos drauge su žeme. Arka pradėta statyti Nojui esant senyvam, nes reikėjo, kad jam gimtų sūnūs ir šie susirastų žmonas, - nes Nojus ilgai buvo bevaikis. Arka Biblijoje minima dar kartą, kai Mozę krepšyje iš nendrių išsigelbėjo [Iš 2:3-5]. Arkos dydis apie 156 x 26 x 16 m. Augustinas paskaičiavo, kad proporcijos artimos tobulam žmogui, kurio ūgis nuo pėdų iki pakaušio yra 6 kartus krūtinės pločiui ir 10 kartų – storį.

“Interneto” šaltiniai duoda rimtą pagrindą tikėtis, kad netrukus faktais gali būti patvirtintas Biblijos pasakojimas apie pasaulinį tvaną ir nuo jo išsigelbėjusį teisuolį Nojų. Net nė sykio rankose nelaikę Biblijos tikriausiai bus girdėję pasakojimą apie pasaulinį tvaną, kuriuo Aukščiausiasis neapsikentęs išnaikino pagedusią žmonių giminę. Vienintelė išimtis, kaip žinome, buvo padaryta padoriam vyrui Nojui, kuriam anais - iš tiesų prieštvaniniais - laikais buvo liepta statydintis arką, žmonijos ir gyvūnijos gelbėjimosi laivą. Senojo testamento Pradžios knygoje labai konkrečiai, net, sakyčiau, nuobodžiai ir įkyriai išdėstyti Architekto nurodymai, kokio ilgio, pločio ir aukščio (mėgstantiems tikslumą - 152,39x25,38x15,24 m) tasai laivas turįs būti, kaip suplanuoti jo vidų, kaip jį paruošti, kokių angų kur iškirsti, ir t.t. Nojui nereikėjo pačiam galvos sukti - brėžiniai jau buvo paruošti, užteko vykdyti nurodymus. O kad Nojus juos stropiai vykdė, geriausiai patvirtina tai, kad žmonija tvaną vis dėlto pergyveno. Biblijoje teigiama, kad tvano vandenims pradėjus slūgti, Nojaus arka apsistojo “Armėnijos kalnuose”. Iš ten po apvalytą pasaulį pamažėle pasklido arkoje buvę žmonės ir gyvūnai. Tačiau Biblijoje ničnieko nepasakyta apie juos išgelbėjusios arkos likimą. Nejau toks istorinės reikšmės daiktas būtų paprasčiausiai ėmęs ir supuvęs?

Tai vienas iš švenčiausių Biblijos objektų. Ji minima kaip 10 Dievo įsakymo saugojimo vieta, žemiškojo Dievo buvimo paliudijimas, dieviškoji ugnies svaidyklė, kuri degina kliūtis ir nusvilina neatsargius izraelitus. Ji pernelyg šventa, kad ją būtų galima padėti ant žemės ar paliesta neišrinktojo. Biblija mini, kad ji buvo saugoma Saliamono šventykloje, kuria babiloniečiai sugriovė 586 m. pr.m.e.

2003 metais archeologai Floreso saloje Indonezijoje aptiko keistus hominidų griaučius. Dabar tyrimai rodo, kad šie „hobitai“ buvo 1 metro ūgio ir svėrė apie 35 kilogramus. Šalia jų aptikti įrankiai, pagal dydį atitinkantys jų kūnų ir rankų dydį, gali reikšti tai, kad šios būtybės turėjo kompleksines smegenis ir yra mūsų kilmės medžio dalis, rašoma portale „KnowledgeNuts“. Izoliuota salų ir jų grandinių geografinė padėtis neretai yra atsakinga už unikalių ekosistemų sukūrimą. Daugybė augalų ir gyvūnų rūšių klesti pavienėse salose, o likusiame pasaulyje net neegzistuoja. Evoliucija salose gali eiti kiek kitu keliu nei didžiuosiuose žemės masyvuose, ir unikalus prisitaikymo prie aplinkos pobūdis tokioms saloms yra visiškai normalus procesas.

Mes, pagaliau, palaipsniui prisikapstėme prie temos, susijusios su akmens apdirbimo technologijomis, kurias buvo įvaldžiusi senovės Egipto dievų civilizacija. Nors anksčiau daugiau ar mažiau jau kalbėjome šia tema. Ką padarysi, visos mūsų gyvenimo sferos taip persipynusios, kad jų negalima griežtai atskirti į absoliučiai savarankiškas sritis. Kalbant apie vieną dalyką, vis tiek tenka paliesti ir antrą, ir trečią, ketvirtą... P senovės pasaulio realybė niekuo iš esmės nesiskiria nuo šiuolaikinės realybės. Joje irgi viskas buvo glaudžiai susiję. Dėl to ir tenka tai užbėgti į priekį, tai sugrįžti atgal. Ir aš labai tikiuosi, kad tai nelabai smarkiai išmuš iš vėžių skaitytoją.