Chara Chotas - taip vadinosi legendinis senovinis miestas, apie kurio žūtį pasakoja dar viena mongolų legenda. Joje pasakojama, kad paskutinysis miesto valdovas bajus Chara Czian Cziunas, norėdamas atimti sostą iš Kinijos imperatoriaus, paskelbė pastarajam karą. Tačiau, pralaimėjęs keletą mūšių, bajus buvo priverstas pasislėpti už neprieinamo miesto sienų. Negalėdamas paimti miesto šturmu, kinų imperatorius liepė nukreipti Edzin Golo upės vagą nuo Chara Choto ir taip palikti miesto gynėjus be vandens. Matydamas, kad miestas ir jo gyventojai pasmerkti neišvengiamai mirčiai, Chara Czian Cziunas slaptoje vietoje paslėpė visas savo nesuskaičiuojamas brangenybes, nužudė žmoną ir vaikus bei stojo į lemiamą mūšį, kuriame žuvo. Įsiveržę į Chara Chotą kinų kariai išžudė visus jo gyventojus, o patį miestą sugriovė...
Archeologai įžengę į du senovės majų miestus, paslėptus Meksikos džiunglių, aptiko nasrus primenančias durų arkas, piramidės formos šventyklas ir rūmų liekanas. Meksikos pietryčių Kampečės valstijoje, pačiame Jukatano pusiasalio centre aptiktus miestus nuo pasaulio akių slėpė tankios džiunglės ir sudėtingos priėjimo sąlygos, rašo discovery.com.
Dvikojai primatai, priklausantys hominidų šeimai ir žinduolių klasei, nesustojo evoliucionuoti, kai iš beždžionių virto beplaukiais sutvėrimais, galinčiais nuskristi į Mėnulį. Tačiau esamos civilizacijos kaupiami archyvai dar per maži, kad savyje pajėgtume pastebėti ryškesnius pokyčius. Bet tai visai netrukdo tyrėjams spėlioti, kaip atrodys žmogus po 100 ar 200 tūkst. metų. Ar liksime tokie patys, tik šiek tiek geresni? O gal dėl technologijų tapsime amžinai gyvenančiomis belytėmis būtybėmis?