Vienu iš didžiausiu neaptiktu lobiu pasaulyje laikomas dingęs inkų auksas… Amerikos užkariavimo epocha pasižymėjo ne viena tragedija. Visi avantiūristas iš Senojo Pasaulio tiesiog užplūdo naujai atrastą žemyną, pajutę lengvo grobio kvapą. Grobimai, žmogžudystės, prievarta – pirmieji Šiaurės ir Pietų Amerikos istorijos puslapiai parašyti krauju. Gandai apie pasakiškus indėnų turtus nedavė ramybės užkariautojams.

Nuo mokyklos suolo žinome: dinozaurai žemėje gyveno prieš milijonus metų ir staiga visi išmirė – tokia yra oficiali versija. Bet kai kurie mokslininkai šia versija linkę abejoti. Jie remiasi paprasčiausia logika. Juk kad ir koks baisus kataklizmas būtų ištikęs mūsų planetą, jeigu jis negalėjo sunaikinti absoliučiai visos gyvybės, turėjo išgyventi bent kai kurie dinozaurai.

Anglijoje jis buvo ne mažiau garsus, nei Nostradamas Prancūzijoje. Skirtumas tarp jų buvo tas, kad anglų astrologo pranašystės buvo visiškai aiškios kiekvienam, kas norėjo jomis pasinaudoti.

Tai, kad Antarktidoje esančioje Karalienes Mod Žemėje yra įkurta slapta nacių Bazė-211, sužinojau visiškai atsitiktinai, kai teko būti komandiruotėje Vokietijoje, Apie bazę papasakojo buvęs SS Oberšurm-banfiureris Valteris Šulke, kuriam tuo metu buvo jau 89-eri metai amžiaus.

Praeito amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžioje psichologijos profesorius Džozefas Rainas (Rhine) savo rezidencijoje Djuko universitete organizavo neregėtas vakarones. Atsitiktiniam žiūrovui atrodė, kad buvo lošiamos ilgos kortų partijos, kuriose dalyvavo profesoriai ir studentai (mokytojai ir mokiniai).

Šįryt (trečiadienį, gegužės 15 d. rytą) 4:25 val. Lietuvos laiku Saulėje užregistruotas ketvirtasis galingiausios X kategorijos žybsnis. Jis įvyko toje pačioje saulės dėmėje 1748, kuri jau visiškai atsigręžusi į Žemę. Astronomai prognozuoja, kad dalis šio žybsnio išspjautos plazmos kliudys Žemę. Tai – ketvirtasis per pastarąsias tris paras galingiausios klasės žybsnis.

Yra archeologinių radinių, kurie liudija, jog senovės civilizacijos turėjo ir naudojo siaubingos griaunamosios jėgos ginklus. Viename klode, esančiame senajame Mažosios Azijos mieste Catal Gujuka (pietinė centrinės Turkijos dalis), archeologai aptiko storą apdegusių plytų sluoksnį. Blokai buvo išlydyti labai didelio karščio, kuris prasiskverbė daugiau nei metrą gilyn po grindimis. Nuo karščio suanglėjo visos palaidotų žmonių liekanos ir daiktai, kurie buvo palaidoti kartu su jų šeimininkais. Tokia aukšta temperatūra sustabdė bet kokį puvimo procesą.

Apie tai, kad kosmonautai ir astronautai skrydžių metu dažnai stebi NSO, kalbama seniai, tačiau visuomenės ši informacija vis tiek nepasiekia.

Tyrinėtojams ir tiems žinias apie tokius “pasimatymus” tenka rinkti po smiltelę. Tikėtis, kad koks nors astronautas prasitars, kuri nors valstybė paviešins dalį seniai įslaptintų dokumentų, koks radijo mėgėjas atsitiktinai įrašys pokalbį iš orbitos ar kompiuterinis įsilaužėlis įlįs į uždarą duomenų bazę. Tai iš tiesų tėra trupiniai palyginti su bylomis, sukauptomis oficialių struktūrų archyvuose. Bet ir tie trupiniai, jei subertume juos į vieną dubenį, leidžia susidaryti fantastinio filmo siužeto vertą įspūdį.