Vostoko ežeras ir jo paslaptys

Antarktida nuo mūsų slepia daugybe paslapčių. Tai ko gero mažiausiai ištirtas žemynas Žemėje. Antarktidoje 480 km atstumu nuo Pietų ašigalio yra didžiulis Vostoko ežeras, kuris savo dydžiu prilygsta Onegos ežerui. Ledo storis virš, ežero yra daugiau nei 3,8 km, o didžiausias ežero gylis – 1200 m. Viso pasaulio mokslininkai šio unikalaus ežero tyrimus laiko viena įdomiausia ir sunkiausiai išsprendžiama XXI amžiaus mokslo problema.

Kai iš JAV orbitinių palydovų buvo gauta informacija, kad virš ežero vandens paviršiaus yra ledo sluoksnis, o prietaisai užfiksavo didelį magnetinį aktyvumą, visi civiliai specialistai buvo nušalinti nuo tyrimų, visiems darbams ėmė vadovauti ypatinga vyriausybinė žinyba – Nacionalinio saugumo agentūra. Nė vienam žurnalistui nepavyko sužinoti, su kokiu saugumu tai susiję.

Iš palydovų gauti duomenys parodė, kad ežero vandens temperatūra yra nuo +10 iki +18° Tai reiškia, kad ežero gelmėse yra geoterminiai ar kitokie šilumos šaltiniai. Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad erdvėje tarp ledo kupolo ir ežero paviršiaus gali būti savaime išsivalanti atmosferą, kurioje, visiškai tikėtina, egzistuoja kažkokios gyvybės formos.

2002-ais metais iš australų Keisio stoties link ežero iškeliavo dvi slidininkės. Kai jos buvo jau netoli ežero, šalia jų nusileido JAV KOP lėktuvas.
Iš jo išlipę ir neprisistatę asmenys pareiškė, kad atskrido gelbėti slidininkių, nors jos neprašė jokios pagalbos. Yra žinoma, kad žygio metu slidininkės palydovinio ryšio telefonu kalbėjo su artimaisiais ir pasakė, kad sugrįžusios papasakos kažką netikėto. Tačiau kai jos grižo namo, niekam nieko nepasakojo, vengė susitikimų su žurnalistais.

Neseniai stotyje „Vostok” Sankt Peterburgo Branduolinės fizikos instituto biologai tyrė mėginį, paimtą iš giliųjų ledo, esančio virš ežero, sluoksnių. Šiame mėginyje buvo aptikta bakterija, kuri gyvena +55°C temperatūroje. Ar tai reiškia, kad kažkada ežere buvo tokia temperatūra. O gal ir dabar tokia temperatūra yra? „Vostok” stoties vadovas Valerijus Lukinas pasakoja, kad lede atliktas giluminis gręžinys, iki vandens paviršiaus liko vos 130 m. Tačiau tolimesnis gręžimas yra labai pavojingas – jei grąžtas įkris į vandenį, tai labai didelė tikimybė, kad ežeras, hermetiškoje aplinkoje išbuvęs milijonus metų, bus užterštas žemišku purvu. Niekas negali pasakyti, kuo tai baigtųsi…

Apie Vostoko ežerą pačius keisčiausius gandus pasakoja ir poliarininkai. Mokslininkai kol kas negali atsakyti į daugybę klausimų. Amerikiečių Mak Merdo antarktinės stoties vadovas Elas Sazerlendas taip pasakoja: „Vostoko ežeras įdomus tuo, kad bet kuris su juo susijęs atradimas iškelia dar daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų”.

Nelabai seniai žurnale „Weekly World News” buvo išspausdintas pranešimas apie tai, kad norvegų mokslininkai iš Amundseno-Skoto stoties žemyno gilumoje, maždaug 160 km nuo Maunt Maklintoko kalno, aptiko nežinomos paskirties ir kilmės bokštą. Šio bokšto aukštis yra 28 m, o pats bokštas pastatytas iš šimtų ledo blokų bei savo forma primena viduramžių pilių sargybos bokštą. Dar visai neseniai šis bokštas buvo pasislėpęs tarp didžiulių sniego pusnių, o į apstulbusių tyrėjų akis pateko tik po, kai šiose vietose siautė stiprūs uraganai. Kjelas Nergardas, šį atradimą padariusios ekspedicijos dalyvis, pasakoja: „Mes neturime jokio paaiškinimo kas galėjo pastatyti šį bokštą ir kiek laiko jis ten stovi. Jis galėjo būti pastatytas ir prieš 100 metų, ir prieš 1000 metų.”