Сортировать по:
Дате ·
Названию ·
Рейтингу ·
Комментариям ·
Просмотрам
Teigiama, kad prieš mirtį žmogus neretai sapnuoja jau mirusius žmones arba mistines būtybes. Taip pat vietas, kur žmogaus siela turėtų persikelti jam mirus. Tyrinėtojų duomenimis, įvairių žmonių regimi priešmirtiniai vaizdai daug kuo panašūs, tačiau visiškai nepriklauso nuo jų pačių. Tyrėjai tai vadina artėjančios mirties nuojautos fenomenu. Anot jų, tai – įrodymas, kad žmogaus siela gyvena ir toliau, nepriklausomai nuo išėjusio Anapilin materialaus kūno. Nors Vakarų mokslininkai ir tikina, kad žmogaus mirtis yra neabejotina jo gyvenimo pabaiga.
Ko gero, daugelis mokslininkų sutiktų, kad gyvenimo po mirties koncepcija yra arba nesąmonė, arba faktiškai neįrodoma. Vis dėlto mokslo pasaulyje atsirado žmogus, kuris tvirtina, jog anapusinį gyvenimą įrodo... kvantinė fizika.
Mirties bausmės nuosprendis už įvykdytą nusikaltimą skamba kaip pasaulio pabaiga. Tačiau yra žmonių, kurie nuo tokios bausmės išsisuka net paskutinę minutę. Vieniems padėjo likimas, kitiems – paprasčiausiai pasenusi kartuvių sistema…
Kaip susiradė tektitai vis dar neaišku. Prieš keletą metų laikyta kad jie žaibo iškrovos rezultatas. Dabar labiau linkstama prie meteoritų atsitrenkimo varianto, kuris irgi ne be priekaištų.
Tikriausiai visiems teko sutikti tokių moterų, kurioms nesiseka užmegzti ilgalaikių, sėkmingų santykių. Būrėjai, ateities pranašautojai teigia, kad tokios moterys turi karminį prakeiksmą – celibato karūną. Sunku, bet įmanoma šio atributo atsikratyti.
Juvelyriniams dirbiniams dažnai priskiriama magiškų galių. Vieni papuošalai neša sėkmę, kiti paverčia tų papuošalų savininko gyvenimą nepakenčiamu, užtraukia nelaimę ir prakeiksmą, net pražudo.
Yra žmonių, apdovanotų ypatingu talentu, – ir jų gebėjimų negalima racionaliai paaiškinti.
XIX a. juos vadino mediumais, XX a. pirmoje pusėje – telepatais arba sensityvais, paskui atsirado žodis „ekstrasensas“. Bet mokslui ir dabar dar sunku suvokti tokių žmonių prigimtį nepaisant to, kad visos mūsų turimos žinios apie ekstrasensoriką yra gautos iš daugiau ar mažiau sėkmingų mokslinių eksperimentų.
Būna, kad įvykus kokiai nors katastrofai arba tragiškam įvykiui gyvas lieka tik vienas žmogus. Kas tie žmonės ir kodėl būtent jie tapo laimės kūdikiais, kurie per stebuklą nenukentėjo susiklosčius aplinkybėms, kai, regis, neliko nė mažiausių šansų išgyventi? Į šį klausimą nesugeba atsakyti net mokslininkai.
PIRMOJOJE XVI AMŽIAUS PUSĖJE VlTENBERGO ALCHEMIKAI PAGAMINO KELETĄ JUODŲ VEIDRODŽIŲ, LAIKYDAMIESI KAŽKOKIŲ MAGIŠKŲ RITUALŲ. LIUDININKAI PASAKOJA, KAD JŲ PAGALBA BUVO GALIMA STEBĖTI ĮVYKIUS, VYKSTANČIUS UŽ ŠIMTŲ KILOMETRŲ, MATYTI PRAEITĮ IR DABARTĮ, ĮŽIŪRĖTI SMULKIAUSIAS VEIDRODYJE PASIRODANČIŲ DAIKTŲ DETALES. ŠIS PASAKOJIMAS APIE VIENO TOKIO VEIDRODŽIO ŠEIMININKĄ.
Pasitaiko atvejų, kai kelionių jūrų laineriais metu be pėdsakų dingsta kuris nors turistas. Policija negali aptikti jokių prapuolusiojo pėdsakų. Detektyvams lieka tik spėlioti, kas nutiko laive.