Išgyvenusiųjų katastrofas fenomenas

Nuo 1970 m. iki mūsų dienų vos 14 žmonių buvo vieninteliai, likę gyvi sudužus keleiviniams lėktuvams. Apie trečdalis jų – vaikai arba ekipažo nariai. Pavyzdžiui, 1972 m. sausio

26 d. sprogo Jugoslavijos keleivinis lėktuvas, skridęs 10 km aukštyje virš Čekoslovakijos. 27 iš 28 lėktuve buvusių žmonių žuvo. Išgyveno tik stiuardesė Vesna Vulovič. Vėliau ji buvo įrašyta į Gineso rekordų knygą kaip likusi gyva po kritimo be parašiuto iš didžiausio aukščio.

V.Vulovič išsigelbėjimas iki šiol yra laikomas nepaaiškinamu. Galbūt ji tiesiog buvo toje lėktuvo dalyje, kuri nukentėjo mažiausiai. Be to, per sprogimą moterį prispaudė vežimėlis, kuris galėjo atlikti saugos diržo funkciją.

1992 m. lapkričio 14 d. kalnuose nukrito Vietnamo skrydžių bendrovės lėktuvas. Liko gyva tik viena Anetė Herfkens (Annette Herfkens). Ji buvo rasta tik po 8 dienų. Anetė – vienintelis per visą istoriją žmogus, kuris tokį ilgą laiką ištvėrė kalnuose be maisto, gėrimo ir kokios nors amunicijos. Ketverių metų Sesilija Kroker (Cecelia Crocker) 1987 m. rugpjūčio 16 d. su tėvais skrido lėktuvu į Detroitą.

Kildamas lėktuvas sparnu kliudė elektros stulpą ir įsirėžė į automobilių nuomos punkto pastatą. Įvyko sprogimas ir lėktuvas skilo į keletą dalių. Gyva liko viena Sesilija. 2003 m. vos pakilęs avariją patyrė Sudano oro linijų lėktuvas, žuvo 117 keleivių ir ekipažo nariai, išsigelbėjo vienas trejų metų berniukas.

Psichologai mano, kad tokie išgyvenimai nepraeina be pėdsakų. Žmogus, likęs gyvas, kai kiti tokiomis pat aplinkybėmis žuvo, dažnai jaučia kaltę prieš žuvusiuosius. Psichologas Stivenas Džozefas (Steven Joseph), dirbęs su išgyvenusiaisiais britų kelto sudužimą prie Belgijos krantų (1987 m.), nustatė, kad daugelis jo pacientų save kaltina dėl to, kas įvyko su kitais 193 keleiviais ir komandos nariais.

Nors, aišku, jie tikrai nėra kalti, kad liko gyvi, o likusieji žuvo. „Negaliu atsikratyti šios minties. Kodėl, kodėl būtent aš? – sako Džulijana Korski (Julianna Korski), kuri būdama 18-os vienintelė iš 93 žmonių išsigelbėjo sudužus lėktuvui, skridusiam į Peru Pukalpos miestą.

Iš tiesų, kodėl būtent šie žmonės liko gyvi per katastrofas, nusinešusias kitų gyvybes? Į šį klausimą niekas negali atsakyti. Taip pat žinomas fenomenas, kai per stebuklą išsigelbėjęs žmogus netrukus žūsta kitoje pavojingoje situacijoje. Garsiame seriale „Galutinis tikslas“ stebuklingai išsigelbėję sudužusio lėktuvo keleiviai vėliau įvairiomis aplinkybėmis vienas po kito žūsta.

Ir tai vyksta ne tik kino filmuose. Pavyzdžiui, per vieną lėktuvo katastrofą išgyveno keturi žmonės – nejauna sutuoktinių pora, jaunas vaikinas ir vidutinio amžiaus moteris. Po mėnesio vaikinas apsinuodijo maistu ir mirė, sutuoktiniai žuvo per automobilio avariją, tik moteris liko gyva.

Šių metų liepos 6 d. San Francisko oro uoste avariniu būdu nusileido bendrovės „Asiana Airlines“ laineris „Boeing 777“, kuriame buvo 307 žmonės. Lėktuvas užsidegė, nukentėjo 181 žmogus, trys žuvo. Kai į įvykio vietą atvyko gelbėtojai, prie lėktuvo buvo rasta dar gyva 16-metė kinė. Būtų galima sakyti, kad jai pasisekė, jeigu… jos nebūtų pervažiavusi ugniagesių mašina, kurioje nebuvo daviklio, fiksuojančio gulintį kūną.

Parapsichologai mano, kad mus vis dėlto valdo aukštesnės jėgos, reguliuojančios tikrovę. Reguliavimo būdas gali būti fizinis vieno ar daugelio žmonių, kurių egzistavimas dėl vienų ar kitų priežasčių žmonijai yra pavojingas, sunaikinimas. Tuos, kuriems nelemta mirti, iracionalios jėgos išgelbsti.

Jei sunaikinimo „akcija“ iš pirmo karto nepavyksta, situacija gali pasikartoti, tik kita forma. Bet tai tik hipotezė, viena iš daugelio, kurios greičiausiai niekada nebus patvirtintos.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“, respublika.lt